Pusryčiams kasdien avižos, pietums-vakarienei spagečiai, ryžiai, bulvės arba kokia nors sriuba-buza. Dar buvo konservuotų pomidorų, avinžirnių, baked beans, pakelis pigiausių šaldytų daržovių. Vieną dieną kažkaip pasisekė ir papigiai gavau kelis bananus ir dvi paprikas. Kažkiek žalumynų nuvogiau iš savo daržo [bet šiek tiek atskaičiavau pinigų, kaip ir už prieskonius/druską], naudojau dilgėles ir meškinius česnakus. Kepiau duoną ir čiapati. Kadangi turėjau daug miltų, gaminau seitaną (žiauriai lengva, beje, tik skonio trūko). Užkandžiams tryniau bananą su šiek tiek razinų ir kepiau avižinius batonėlius (su pagerinimais gal ir nieko būtų). Vieną kartą gėriau melisų arbatos iš daržo, kai turėjom svečių (aš jiems gražiai papjausčiau batonėlių į keturias puses pasivaišinimui, nors ir labai buvo gaila). Netyčia darbe gurkštelėjau vaisių kokteilio (nes jį pagaminus liko šlakelis ir nenorėdama išpilti, net nesusimąsčiau ir paragavau), bet šiaip daugiau neklydau.
Ir pykau. Jau pačią pirmą dieną pradėjau pykti, supratusi, kad bus sunku ir kad čia viskas, ką galėsiu sau leisti valgyti. Gėdijausi (nors dabar gėda prisipažinti - ko gi čia gėdytis nepritekliaus), pusvalandį vaikščiodama su tuščiu krepšeliu po prekybcentrį, ieškodama pigesnių prekių ir pykau (ar liūdau), kad nieko negaliu įpirkti. Kelis kartus apėjusi lentynas grįždavau prie nukainotų prekių: o gal dar ką pridėjo? Ar gerai bus, jei nusipirksiu tik vieną pomidorų skardinę už 29 centus? Nes kitoj parduotuvėj jie 33... Bet užtat ten avižos pigesnės.
Buvau alkana, irzau, kad negaliu nusipirkti sausainio už pusantro svaro, kad negaliu šokolado valgyti ar net arbatos išgerti. Svėriau avižas kasdienai. Normavau spagečius. Valgydama vakarienę iš anksto pykau, kad negaliu suvalgyti daugiau, nes tada neliks pietums. Dar kad būtų rimčiau, net jokių papildų nevartojau, nors čia gal dar ir tingėjau. Žodžiu, niekam nerekomenduoju [jeigu tik yra galimybių taip negyventi]. Ypač kad tai buvo pačios prasčiausios kokybės maistas: balti ryžiai, balti spagečiai, konservai, būtinybės brand'o produktai, pigesni net už įprastinius keliais centais. Įsivaizduokit, jeigu kas taip maitinasi, bet valgo [pačius pigiausius] gyvūninius produktus - kokį siaubingą gyvenimą tas gyvūnas turbūt apturėjo, dar siaubingesnį negu įprastai...
Nesiskundžiu, beje. Neturiu teisės. O pykti vis tiek pykstu, bet ne dėl savęs, o dėl tų, kurie neturi pasirinkimo.
Ačiū tiems, kas paaukojo [o susimąstyti šia tema galėtume visi]. Labai džiaugiuosi, kad surinkome virš £900 savo fundraiseryje, tai tiesiog nuostabu... Sveikinimai laimėjusiems prizus, su visais jau susisiekta :)
