Gyvenimo inkaras / "sense" of life

Man patinka žodis "adventinis". Nes išgirdus žodį "kalėdinis", iškart įsivaizduoji raudoną Kalėdų senio kostiumą, jo storą pilvą [kaip manot, nuo ko jis atsirado? man atrodo, nuo alaus, kaip ir kitiems storapilviams vyrams], mandarinus ir dovanų karštinę. Adventinis - visai kas kita. Tai - kažkas švento, grynai dvasiško, tokio gilaus. Nesvarbu, kad aš netikiu. Adventas baltas, kaip tas sniegas, kuriame maudėmės. Jis dovanoja ne blizgučius, o nuoširdžius apkabinimus ir šypsenas [ir tiek jau to, kad mano eglės šaka liko nepapuošta; ji ir taip graži]. Taigi, man patiko mūsų adventinė vakaronė.

Šitas žalias pyragas ištežo [bet tęžta]. Bet man vis tiek buvo skanu :D Dėl misterio E. dariau be jokių riešutų, tik gaila, kad jis taip ir neparagavo. Užtat buvo gera, kad ragavo kiti. Pagrindą dariau iš sezamo, aguonų sėklyčių, kokoso drožlių ir vos vos padaigintų baltųjų grikių, kartu su datulių pasta, agavos sirupu ir kokosų aliejumi. Štai kremas, arba įdaras - visai paprastas reiškinys. Persimonai su trupučiu agavos sirupo ir kokosų aliejumi. Kaip pasakytų mano viršininkė, kaip pyragas gali būti neskanus, jei ingredientai tokie skanūs?

O čia - labai paprasti migdoliniai saldainukai. Migdolus sumaliau su blenderiu. Kadangi maniškis sumala į visiškus miltus, dar saują migdolų pasmulkinau tiesiog peiliu, kad būtų ką krimstelti. Tada sumaišiau su carob milteliais ir kakava, dėjau datulių pastos (datulės plius vanduo) ir kokosų aliejaus. Formavau mažus rutuliukus. Šįkart dėjau į šaldytuvą ir jie išėjo kietesnės konsistencijos nei kad dariau anksčiau ir neturėjau kantrybės laukti.

Dar kepiau sausainius, bet jie mane užkniso, tai padariau nelabai gražius ir tokius nekokius. Net nefotografavau. Kitąkart, kai turėsiu daugiau pasiryžimo, padarysiu geriau. O šiaip gaminau iš pirmos rūšies miltų (sveikiau), patarkuoto kokosų aliejaus (turbūt juokingai skamba, bet tas aliejus juk kietos konsistencijos, dar vadinamas kokosų sviestu), cukraus, vanilinio cukraus ir vandens. Atrodo, tiek. Suformavau rutulį, dėjau į šaldytuvą kokiai valandai, tada kočiojau tešlą ir dariau žvaigždutiškus sausainius (su formele, kurią kažkaip sėkmingai radau virtuvės spintelės stalčiuje), vėliau apibėriau aguonom. Kepiau gal 15 min. Tuos, tingiau ir storiau iškočiotus, gal 20. Bet jie, nors ir atrodo minkštoki, paskui sukietėja.

--

So, for our small Advent get-together [that sounds so much better than Christmas party] I made a raw cake-pie without nuts (if we don't consider coconut a nut :). The base was made of poppy seeds, sesame seeds, coconut shreds, a little sprouted white buckwheats, date paste (dates plus water), agave nectar and coconut oil. For the filling - that later on melted but was still quite tasty - I used simply persimmons, a little bit of agave nectar and coconut oil.

The raw chocolates were the usual ones - almonds with carob powder, cacao powder, date paste, coconut oil.

For the cookies [that didn't work out because I felt so lazy and annoyed by them, I don't really know why] I used a little healthier and less refined wheat flour, grated coconut oil, sugar, vanilla sugar and water. I made a ball and put it into the fridge for an hour. Then I rolled it and formed little stars that later on sprinkled with poppy seeds. I didn't even make a picture of them. Next time - better time.


11+11 = 22 :) Tiesiog žavu.
Galėčiau gaminti nuolat.

Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje. [taip sako mūsų didžioji vikipedija]. Kaip gaila, kad tai ne siela [kuri vėliau palieka mus gražiu švytėjimu, kai numirę gulime kapuose].

Nijolė

Mano tetos vardas. Ir dar vienos ponios, kuri turi daug daug kailinių. Klojame jai gėles nuostabų gruodžio vakarą.

Skaitau štai "Opričniko dieną" ir galvoju, kad tiek nešvankybių, kiek teko perskaityti per šį literatūros kursą, dar neteko... Na tai kas, kad meno labui. Ir geria ten vyrai tai degtinę, tai sulą (o dieve, kaip norėčiau), tai girą, tai kagorą. O aš pasidariau lazdyno riešutų pieno (iš mirkytų riešutų, kuriuos sumalus galima perkošti, bet aš sukrimtau ir taip, o dar kartu porą datulių sumaliau). Net alkį numalšina.

Kas dar gero Nijolės (t.y. gyvūnų teisių) dieną? Pasveikinome Aušrinę su gimtadieniu. Tik jos tortą užmiršau nufotografuoti, tad liko įamžinti torto broliukai keksiukai (liko masės).

Man jie patinka, riebalionkos tokie. Kokosiniai. Jei turėčiau kokosų sirupo, kokoso jame būtų virš 90 procentų musėt [man patinka ši mintis - kad tai tebūtų paprastas kokosas, tik pagerintas, įvairiomis proporcijomis surinktas iš dalių; bet ir baugina tokia idėja, nes jaučiuosi, tarsi perkūrinėčiau gamtą, neva tas kokosas jau savaime nėra tobulas. nu nu nu, nevalia]. O jie tokie balti, kaip ši žiema (o, kad dažniau šviežiai pasnigtų, nes net "Opričniko dienoje" rašoma, kad sniegas paslepia žemės sarmatą). Ne iki galo žalias pyragas, sakyčiau, bet ką gi šiam pasaulyje gali gauti 100 proc... Pagrindas - iš kokoso drožlių (maždaug pusę pasmulkinau, kitas dėjau kaip stovi), trupučio datulių pastos (iš datulių ir vandens), truputį kokoso aliejaus ir šaldytų mėlynių. Įdaras - sublendintas kokoso pienas, kokoso aliejus, agavos sirupas ir jau neblendintos mėlynės. Puošiau mėlynėmis ir stambiomis kokoso drožlėmis (nors tik tortą, su keksiukais neišsidirbinėjau).

Pelytės apgraužė mano daiginamus grikius - užmiršau uždengti nakčiai. Šiais laikais viską reikia dengti. Kaip ir opričnikams savo gėdą pirtyje.

Animal Rights day: flowers for our Ms. Nijolė [negative] that has way too much fur. Also, a cake for Aušrinė [positive]. No cake photo, so just a picture of its little brothers cupcakes (can I say that, can I, can I?). Greasy white gooddies. Made of coconut shreds, date-water paste, coconut oil, frozen bilberries for the base and for the filling - coconut milk, agave nectar, coconut oil and bilberries [sorry, but I can't say huckleberries because eh.. I don't eat small boys].

Šypt/Short Smile

Šiandien graži diena. Gera, kai per paskaitą gaunu pliusiuką ar ką. Arba kad Arminas duoda kokią knygą. Apie Angliją, ar ką. Ir kad bibliotekininkė truputį ilgiau nei turėtų pratęsia knygos grąžinimo terminą. O kita išduoda knygą, kurios kažkas nepasiėmė (nors tam turėjo dar tris valandas). Gera, kad sninga. Ir gražu. [Kažkada klasiokės juokėsi iš mano rašinėlio, kuriame kartojosi "gražu", nes labai priminė močiutę iš Gran Kanarijos]. Kita vertus, kol per paskaitą kalbėjau aš, kitas negalėjo pasireikšti ir gauti pliusiuko. O gal kažkas iš Armino pažįstamų labiau norėjo tos knygos. Kaip ir tie kiti, kurie dėl manęs jų nebegaus bibliotekoje. Ir tiems, kurių batai nešilti ir praleidžia drėgmę, sniegas visai nėra gražus. Ir nieko čia gero.

Kaip pažiūrėsi.

Kai lankėsi užsieniečiai, va šitie va

t.y. David iš Kanados, Kvebeko ir Mirko iš Vokietijos (jie tik pozuoja ir yra tik draugai!), norėjau pagaminti kažką skanaus, tai atlikau eksperimentą. Manau, visi žino, kaip ten būna su tais eksperimentais...

Susipažinkite - tai Banda. Bulka, kitaip sakant. Aišku, užsienietukai sakė, kad skani bread (o dar ir ačiū dievams, kad turiu Kristiną), bet ką jau čia :D O koks eksperimento tikslas? Patikrinti, ar įmanoma pagaminti sluoksniuotą tešlą be margarinų ir sviestų, naudojant kokosų aliejų. Man tai nelabai išėjo. Arba per ilgai kepiau, arba per daug miltų dėjau, arba dar kažkas, tačiau visa masė išėjo per daug kieta. Kaip gaminau? Tešlai - miltai, mielės, vanduo, truputį cukraus, aliejaus. Sluoksniavau su kokosų aliejumi porą dienelių. Pagrindinį principą galima rasti daug kur, pavyzdžiui, čia. Tada į vidų pridėjau kakavos, cukraus, datulių, suvyniojau į tokią "dešrą" ir surangiau skardoje (vos vos panašu į Šimtalapį). Vargo daug, bet kol kas man nepavyko geri veganiški kruasanai ar kitos gėrybės... Tai, žinoma, nereiškia, kad aš nustosiu bandžiusi :)

Kuo aš dar užsiimu? Rašau esė, kuriu savo gyvenimo istoriją, stengdamasi pavartoti depuis, il y a, dans, en, pour, pendant etc. Ir valgau.

Šokoladiniai saldainukai vadinasi. Gaminau iš migdolų, džiovintų abrikosų, kakavos, carob miltelių, kokosų aliejaus (sumaliau viską, suminkiau paskui) ir kai kuriuos apvoliojau sezamo sėklytėse.


What is good for one might differ for another. What is good for me might do harm for others. But, not paying attention to all this, I still cook. Wanted to make something special for our foreign friends - David from Canada (Quebec) and Mirko from Germany. But, as I was experimenting, nothing too great went out of all my wishes. It was supposed to be puff pastry with coconut oil instead of butter or margarine, but the final product got to be very tough. Anyway, now it's gone so I'm happy for that and grateful for gods having given me Kristina and all other eating creatures :D Another experiment - raw chocolates (candies?) made of almonds, dried apricots, cacao, carob powder, coconut oil, rolled in sesame seeds.

O šiandien beveik plikomis rankomis beveik pagavau pelytę. Beveik. Ji auga. Tiesiog akyse. Užaugs, gal pati išeis, jei įstos į universitetą.

Šiandien supratau, kad iš išvaizdos esu panaši į John Lenon. Ir dar - kad pastaruoju metu tapau daug ramesnė. Aš žinau, kad viskas eina tik geryn.

Tik nebeturime katės, ją vakar pasiėmė. Ir šiandien iškart sutikau pelytę. Kaip mums su jom atsisveikint?

O prieš kelias dienas štai dariau tokį dalyką - nevirtą burokėlių sriubą, barščius, kitaip sakant (kažkuo panašu į šitą). Išėjo aštroki, bet susivalgė. Šilčiau su prieskoniais.

Sutarkavau burokėlius ir ropę. Dar vieną burokėlį sutryniau su obuoliu, pomidoru, česnaku, druska ir prieskoniais. Sumaišiau ir apibarsčiau daigintais kynvos (bolivinės balandos) grūdeliais.

Labai noriu ką nors kepti, bet va vis laukiu, kada laiko bus.

Ir dar daug noriu daryti, bet taip baisu, kad visą laiką ir pralauksiu.

O šiandien, pasirodo, saulės grįžtuvių laukimo pradžia. Oficialiai. Ką gi, lauksiu ir vėl.

So, a few days ago I made raw beet soup. Grated beets and a turnip, then blended one more beet, an apple and a tomato together with garlic, salt and spices. Stirred everything, then put some sprouted quinoa on top. A little too spicy, but it's warming up :)

Mes (pa)turime katę - we keep a cat

Ir aš dar šiandien buvau Kaune.

O katę paskolino Aurelija. Katės vardą čia pat ir užmiršom, todėl vadinam Baske.

Ir pakalbėjau su L. Ž.

Baskė jau žaidžia ir prausiasi ir šiaip beveik nestresuoja.

Ir gaminom ledus.

Nors aš ir išsivaliau dantis.

Ledai iš anakardžių, moliūgo, avokado, truputį cukraus, carob miltelių ir vandens. Saldumo galėtų būti daugiau, tai ant viršaus užsibarstėme razinų. Visgi mano ledų aparatas dar veikia truputį :)

For my foreign speakers :) Hi there :D

It was past midnight when I was sitting and trying to force myself to transcribe my interview meanwhile reading about mesquite. And I found out it was fantastic to sprinkle on the ice cream. So, what do I do? Of course, make ice cream (Kristina agreed). Even though I don't have any mesquite.

This time it was cachews, avocado, pumpkin, a little sugar, carob powder and water - all blended. It wasn't sweet enough so we put some raisins on top.

And this is our "borrowed" cat that Aurelija left us for a few days to take care of. We call her Baske as we instantly forgot her name. She's lovely. And a little funny :)

no sound but the wind

Sako man editors.

O mama sako, kad pas mane nėra ką valgyti.

Todėl tyčia, tyčia pasidariau salotų.

Moliūgas, morkos, daiginti rugiai, alfalfa (liucerna), garstyčių sėklos, džiovintos slyvos, avokado "majonezas" (avokadas, graikinių riešutų aliejus, alyvuogių aliejus, citrinos sultys, druska, česnakas, aitrioji paprika, asafetida - toks įdomus prieskonis).

O ką dar daryti, kai reikia šifruoti interviu, bet tau būtinai reikia laidelio, kad galėtum jį pirma persikelti į kompiuterį? Laidelis bus tik rytoj. Todėl šiandien - saldainiai!!!

Kokia esmė? Dariau juos iš kokoso aliejaus, kakavos sviesto, kakavos ir carob miltelių (saldžiavaisio pupmedžio arba saldžiosios ceratonijos - nusipirkau iš bosės, nors šiaip yra pirkti eko pardėse). Saldainiams formuoti panaudojau ledukų formeles. Į vienas įdėjau riešutą, kokoso drožlių arba razinų, o į kitas dar pridėjau įdaro - anakardžius, sumaltus su razinomis, kakava ir pora šaukštų kokoso aliejaus. Įdomus skonis.

O misteris E. man padovanojo agurotį.

Ir ką tik supratau, kad šiandien man patinka O. Jungtukas O - aut. past. Pieno Pienui.

kai visi aplink tuokiasi,

aš einu skalbtis pas sesę. Dar skaitau Melniką, prancūziškai apie Coco Chanel ir Valterio Benjamino tekstus [paskaitoms ir neišvengiamam savo malonumui]. Apžiūriu naują bibliotekos skaityklą, nusiviliu, paburbu. Suvalgau per dieną kokių keliolika obuolių. Dirbu. Žiūriu filmus apie vampyrus ir kraują. Sapnuoju. Kas kelias minutes pagalvoju apie maistą (čia taip dažnai, kaip vyrai mąsto apie tam tikrus dalykus). Ir kepu sesei pyragą. Labai labai šokoladinį.

Tešlą gaminau iš miltų, cukraus, kepimo miltelių, vanilinio cukraus (nors kam čia jo reikia), kakavos, šokolado gabaliukų [man jis nelabai veganiškas, nes su visokiais pieno ir kiaušinių pėdsakais...], bananų gabaliukų, avižų pieno, aliejaus, vandenuko. Kadangi tešlos išėjo truputį per daug vien pyragui, likusią sudėjau į keksiukų formeles. Keksiukus kepiau apie dvidešimt minučių, pyragui užtruko gal pusvalandis ar ilgiau. Iškepusį aptepiau šokoladine-bananine mase (sublendinta kakava, bananas, truputį cukraus, kokosų aliejus - gali būti ir kakavos sviestas) ir simboliškai užbėriau kokoso drožlių. Kristina šokoladinius dalykus labai dar mėgsta sezamų sėklytėmis puošti.

O vakar pasidariau sau baltų šakniavaisių salotėlių iš baltojo ridiko, saliero, ropės (ar tai griežčio, aš nelabai jų skiriu; pirkau pas ekologišką moteriškę Gedimino prospekte), topinambų ir, atrodo, pastarnoko. Truputį druskytės, truputį aliejaus, citrinos sulčių. Ir sveika, ir skanu, ir man savotiškai gražu. Jau žiemiška...

O pelytės graužia mano daiginamus grūdelius.