when I think of you

Dažniausiai gaminu ne sau, o kažkam. Sau gaminti man atrodo laiko švaistymas. Valgyti man nėra tiek svarbu. Ir kai gamini kažkam, automatiškai apie tą žmogų galvoji. Kas jam skanu, kas patinka, kokios spalvos, kvapai. Jei nežinai, bandai įsivaizduoti. Pavyzdžiui, misteriui D. kurtas pyragas.

Nemėgstu cinamono. Beveik visuose obuolių pyraguose būna cinamono. Duokdie, jei dar nėra kokių gvazdikėlių. Bet jei pyragas ne man? Pažįstu daug žmonių, kuriems cinamonas netgi labai patinka. Dėl skonio nesiginčijama? Taigi, pyrago esmė: pirmos rūšies miltai, rudasis cukrus, sutrinti obuoliai, sutrinti bananai, cinamonas (nemažai cinamono, nuo jo ir gal cukraus tokia spalva), kepimo milteliai, vanduo, aliejus, actas plius obuoliai, pjaustyti skiltelėmis.

Na, o vakar galvojau apie Maltą, čia pat jos Italija, prisiminiau savo mažąją sicilietę Robertą ir bolonietę Silvią. Ir staiga pasiilgau. Oregano oregano, tavo kvapas mano mintyse. Bet kadangi nerandu jo, kepiau duonikę-bulkikę su itališkais "picos" prieskoniais: oregano plius rozmarinas plius bazilikas. Tešlą užminkiau iš truputčio pirmos rūšies ir didesnės dalies rupių kvietinių miltų, sausų mielių, jau minėtų žolelių, druskos, šaukšto cukraus ir alyvuogių aliejaus. Palikau kilti, vėliau iškočiojau į blyną, pridėliojau alyvuogių ir saulėje džiovintų pomidorų gabaliukų ir suvoliojau tokį voliūgą, kurį dėjau į skardą ir dar palikau kilti. Ja vaišinomės visi, patiko ir pelytėms.

Na, o vakar taip mąsčiau apie Aušrytę, Ugnytę ir Rasytę, bet taip ir nepavyko su jomis susitikti, todėl joms planuotos lazanijos taip ir nedariau. Užtat šiandien labai draugiškai pasidarėme su vietiniais gyventojais ir dar draugiškiau suvalgėme. Taigi - moliūgų ir grybų lazanija su sesės atvežtu veganišku sūriu (spėjau pagalvoti ir apie ją). Dariau iš pilno grūdo kvietinių miltų lakštų, Bechamel padažui aliejuje pakepinau miltus ir palaipsniui pyliau vandenuką su sojų miltais (neturėjau pieno), dar dėjau druskos ir muskato riešuto. Vėliau šį padažą sumaišėme su tarkuotu "sūriu". Pagrindiniam padažui - pakepintas svogūnas, morka, moliūgas, grybai, druska, aitrioji paprika, vėl "picos" prieskoniai ir truputis pomidorų padažo. Sluoksniuojame - ant skardos Bechamel padažas, tada lakštai, tada vėl Bechamel, ant jo - moliūgienė, lakštai, Bechamel, moliūgienė ir t.t., ant viršaus užbėrėme dar sūrio, tik jis nespėjo išsilydyti, nes kažkas labai norėjo valgyti.

--

When I cook, I cook for someone else. Cooking for myself seems like a huge waste of time. And when I do cook, I usually think about that person -what do they like, what's their favorite taste, smell, color. When I don't know, I imagine. So, even though I don't like cinnamon, I made this apple cake for Mr. D.: wheat flour, brown sugar, mashed apples, mashed bananas, cinnamon, baking powder, water, oil, vinegar plus sliced apples. What else - I remembered my dear little Roberta and big dear Silvia and oregano came into my mind. I suddenly missed them so much :) I made this "a la Italian" bread: whole wheat flour, yeast, oregano, rosemary, basil, some olive oil, salt and a little sugar. When it rose, I rolled the dough and put some pieces of sun-dried tomatoes and olives on it and rolled it back to a loaf. Finally, "lasagne" made of pumpkin and mushrooms: "a la Bechamel "sauce (fried flour plus soymilk, salt, nutmeg and grated "cheese") plus pumpkin and mushroom filling (onions, carrots, pumpkin, tomato sauce, salt, spices).
--

Šiandien nutarėme, kad mūsų pelytės yra veganės. Ar bent jau vegetarės. Nes jos atėjo būtent pas mus ir valgo mūsų maistą. Gal jos atėjo iš kito Vilniaus galo, kad galėtų būti šalia mūsų, nes jų gentainės jas atstūmė ir jos nori būti šalia bendraminčių. O ir mes jų nenorim...

Žalia žalia, per visą dangų...

Skambėjo man galvoje, kol gaminau ir valgiau šitą sriubytę. Ir dabar dar skamba.

Šaldyti (atšildyti, žinoma) špinatai, agurkas (kuris sugalvojo gesti šaldytuve), salierų stiebai, džiovintos dilgėlės ir garšvos, truputis svogūnų laiškų nuo palangės, šaldyti krapai, druska, kanapių sėklytės, šiek tiek šilto vandens. Viskas į Kristinos blenderį! Įtariu, kad tokį dalyką galima pavadinti ir kokteiliu, bet kadangi buvo srebiamas, pavadinau sau sriuba. Nors iš tiesų nelabai mėgstu skirstymo į stalčiukus. Nei patiekalų, nei žmonių.

O štai dabar graužiu mango kaulelį ir rauginu duoną. Ir laukiu, kada ta žiema išeis iš kiemo.

--
Green and raw soup - frozen spinach, cucumber, celery, dried nettle and goutweed leaves, some green onion from my windowsill, frozen dill, salt, hemp seeds, some warm water. To Kristina's blender! I guess I could call this one a smoothie, too, but let it be soup this time. No at/distribution - for dishes or people.
--

Ir man vis tiek žavūs "Aktorių trio".

(dis)like

Man atrodo, jei facebooke būtų dislike mygtukas, juo naudotųsi daug kas. Nes neigiamai vertinti daug lengviau nei teigiamai. Lengviau nekęsti nei žavėtis. Kenkti, o ne padėti. Visa tai, kas aplinkiniame pasaulyje "neigiama", ko tu nemėgsti, ką tu niekini, daro tave "teigiamesnį", prieš juos pranašesnį. Ir čia net ne pavydas, o tikriausiai nuo žmogaus neatskiriama puikybė ir savimyla. Taip nutika automatiškai. Nes mes iš tiesų daug daugiau galvojame apie save, negu apie kitus. Gal tik skiriasi viso to kontrolės laipsnis. Čia, aišku, tik mano nuomonė. Gal tiesiog aš esu labai blogas žmogus.

O taip susimąsčiau, pamačiusi vienos grupės dainos vertinimą youtube: tūkstančiai teigiamų įvertinimų ir gal šeši neigiami. Žinoma, gali kažkam ir nepatikti. Bet tada galvoju: kam išvis balsuoti? Parodyti, kad va, aš paspausiu nepatinka, ir bus jums. Ar tiesiog žmogus be jokių piktų minčių: aha, yra pasirinkimas, reikia žmonėms leisti žinoti, jog man nepatiko, čia juk žodžio laisvė, teisė į asmeninę nuomonę.

Galų gale, koks mano reikalas. Aš juk niekada nebūsiu tarp žmonių, pirmąkart pamačiusių Plutoną iš arti, nenuskrisiu į Mėnulį ir gal net niekada nenuvažiuosiu į Japoniją ar Grenlandiją, arba niekada nespausiu rankos JAV arba Rusijos prezidentui, nesukursiu vakcinos nuo vėžio, negausiu Nobelio premijos ir nesustabdysiu klimato kaitos. Bet net ir tiems žmonėms, kurie visa tai darys, reikia valgyti. Bent kol kas.

Duona.

Kepiau iš panelės A. raugo [po pakankamai ilgo laiko]. Dėjau, ką turėjau - kvietinius miltus, ruginius miltus, kviečių gemalus, kviečių sėlenas, saulėgrąžų sėklas, linų sėmenis, kmynus, truputį cukraus, druskos. Į vieną dalį dar įdėjau ruginio salyklo ir minimaliai padaigintų rugių grūdų (iš pradžių mėginau juos kapoti, bet paskui dėjau tiesiog taip).

Keksiukai

Labai norėjau nusipirkti veganiško margarino ir pamėginti keksiukus iškepti su juo [kalbu apie Klaipėdos margariną, nes kažkada jų esu klaususi ir mane patikino, kad visos jų margarino sudėtinės dalys yra augalinės], bet niekur jo neradau. Gal ir gerai. O gal kitąkart rasiu ir pabandysiu. Kepiau iš miltų, kepimo miltelių, rudojo cukraus, sodos su obuolių actu, vandenuko, aliejaus, razinų, trupučio iš Olandijos laikų likusių arrowroot (bermudinė maranta, pasirodo, lietuviškai) ir šiek tiek carob (saldžiavaisio pupmedžio) miltelių. Tamsesni carob gavo truputį daugiau.

---
Bread - made of miss. A.'s sourdough plus whatever I had: wheat flour, rye flour, wheat germs, wheat bran, sunflower seeds, flax seeds, caraway seeds, some sugar, salt. I made one dark, too - together with rye malt and minimally sprouted rye berries. Tried to chop them first but added them as they are eventually.

Muffins - wheat flour, baking powder, brown sugar, baking soda plus apple cider vinegar, water, oil, raisins, some arrowroot powder and carob powder (the darker ones got some more of it).
---

Šiandien Rimi apsipirkau [kažkodėl nenoriu sakyti aptarnavo] pas labai malonų kasininką. Toks dėmesingas, mandagus, draugiškas, su kuklia šypsena. Gal vis dar naujas? Šiaip ar taip, tikiuosi, kad ir kituose socialiniuose vaidmenyse jis toks pats malonus.

Kur tu, paprastume? / Where are you, simplicity?

Žalias ir laukinis "smūzis": pušies spygliai, džiovintos garšvos lapeliai, petražolės, kriaušės, vanduo.
-
Green and wild smoothie: pine-needles, dried goutweed leaves, parsley, pears, water.
-

Micė šiandien pagavo pelę.

ateitis / future

Tokia iš mažosios raidės. Nes dar neaiški. Susiraukusi sau tolumoj. Net aido nesigirdi. Kur būsiu po pusmečio, metų, po kelerių? Bali? Londone? Kalifornijoje? Maltoje? Vilniuje?.. Ką veiksiu, kaip valgysiu? :)

Čia paskutinis likęs sausainiukas iš visos skardos. Kristinos prakąstas, šalia česnako. Bet ji jau beveik pasveiko! Sausainėliai buvo be kvietinių miltų. Sumaliau avižinių dribsnių, dar sumaliau kynvos ir kokoso drožlių, dalį drožlių dėjau ir nemaltas. Truputis kepimo miltelių, vanilinio cukraus. Atskirai sumaliau bananą, šiek tiek agavos sirupo (nes cukraus neturėjome, ir gal nebeturėsime? :), vandens ir aliejaus, sumaišiau viską ir iš tokios lipnios tešlos formavau apvalius sausainukus. Ant kiekvieno dėjau po banano griežinėlį ir bent vieną raziną - nors jos man paskui visos nubyrėjo. Arminas sakė, kad per daug sausi, bet, mano nuomone, SAUSainiai ir turi būti SAUSI. Galima trumpiau kepti, kol vos vos apskrunda :D

O čia aš net nežinau kas. Gal sumuštinukai? Vis dar gyvenu apsėsta veganiško margarino ir sluoksniuotos tešlos minties, todėl kai pagooglinau vegan homemade margarine, man pasiūlė pasigaminti sūrį. Pabandžiau. Kaip ir įtariau, tai išėjo labiau paštetas. Ištirpinau truputį kokoso aliejaus, tada jį sumaliau su pora pomidorų, sojų miltais, maistinėm mielėm, truputį druskos ir tokių nerealių itališkų picos prieskonių, kuriuos pirkau Halės turguje, aliejaus parduotuvėje (nes niekaip nerandu tokio tikro, gryno oregano...). Padėjau į šaldytuvą ir leidau sustingti. O paskui užsidėjau ant cukinijos gabaliukų, "papuošiau" mirkytais laukiniais ryžiais [nes jie niekaip nenori dygti; verta paminėti, kad tai gal net nelabai ryžiai, mat O. sakė, kad tai kažkokia kita rūšis, tiesiog taip vadinami, nes panašūs į ryžius].


--


In the picture you see the very last cookie from the whole batter which is already bitten by Kristina. Together with garlic - although she's almost healthy already! So, I made those wheat-free. Firstly, I ground some oat flakes, quinoa and coconut shreds (some of the shreds I left whole), I added some vanilla sugar and baking powder. Then, I blended separately a banana, some agave nectar, water and oil. I mixed those together, formed round cookies and put a banana slice on top (together with some raisins but they all fell off later on). I think they were okay, not too dry as Arminas said. What next? Instead of vegan margarine I tried to make vegan cheese. I used melted coconut oil, two tomatoes, soy flour, nutritional yeast flakes, some salt and Italian pizza spices - blended everything and let cool in the fridge for a few hours. Then put this (I would call it pâté, not cheese) on the slice of zucchini and some soaked wild rice on top [it doesn't want to really sprout, and I'm not so sure anymore if this is really rice, not a different plant that looks like it].


--


Pelytės dar čia. Bet mirtis [t.y. Micė] jau kvėpuoja joms į veidą (snukį?). Kol kas aukų dar nėra, bet...

No More Candy

Sakau sau, kai pasižiūriu šitą blogą. Bet man taip patinka saldumynai...

Čia paprastas paprastas paprastas šokoladas. Kakavos sviestas (100 g) + kakavos milteliai (~90 g) + cukrus (~15 g). Ir dar migdolai.   

O ką gaminti nesaldaus? Panelė A. davė savo mamos duonos raugo, sakė, gali išsilaikyti apie savaitę. Aš iškepiau iškart, bet paskui išsigandau, kad nekepsiu taip greit ir tas raugas pražus, todėl vieną gumulėlį įdėjau į šaldiklį. Bet paskui mane kažkas paprotino, kad taip raugas gali nebeveikti, nes žemoje temperatūroje jam kažkas pasidarys ir t. t. Kitas dalykas - norėjau iškepti tokių kažkokių bandučių, bet radau tik ruginių miltų. Tada pastebėjau, kad neturiu mielių. Tada atsiminiau tą šaldiklio raugą. Sumaišiau tešlą iš ruginių miltų, avižų dribsnių, linų sėmenų, sėlenų, truputį cukraus, druskos, aliejaus, sudėjau raugą (kurio sudėtis labai panaši, gal dar saulėgrąžų dėta) ir palikau kelioms valandoms šiltai "rūgti". Bijojau, kad bandutės neišsikels visgi, tai paskui dar sugalvojau primaišyti sodos (nors turbūt ir nereikėjo). O tada padariau įdarą iš brokolių, cukinijos, krapų ir dar kažko žalio. Galiausiai išėjo tokios duoninės "samosos". Misteriui G., sakė, visai patiko [nors ir pasvilo truputėlį] :)

Kas čia tokio mmm sveikesnio, žalesnio? Salotos tikriausiai. Po ilgų ieškojimų (net didesnėse parduotuvėse nerasdavau) nusipirkau džiovintų nemaltų jūros kopūstų. Taigi, išmirkiau juos pusvalandį, sutarkavau morkų (Ernė padėjo, nes įsitarkinau pirštą), dar dėjau paprasto kopūsto, Himalajų druskytės [nuvogiau iš Kristinos, nesakykit jai], citrinos sulčių, truputį aliejaus. Paskui dar užbėriau mirkytų saulėgrąžų (kaip visad, tiesiog nesulaukiau, kada jos sudygs...). Svečiai sakė, įdomios tos salotos. Man tai skanios. Viršijom gerokai turbūt tos dienos jodo normą. Sakiau, jei netyčia dabar branduolinė avarija, mums blogasis jodas būtų nebaisus [kažką lyg ir atsimenu apie tai iš civilinės saugos pamokų, kai dėstytojas pasakojo, kaip mėgsta obuolių sėklytes valgyti, mat ir jose daug jodo].

--

When I look at this blog, I see way too much sweet stuff. But it's so tasty :) Like the simple plain chocolate - cocoa butter, cocoa powder, sugar. And almonds. For a more serious meal - my "bread samosas" made of rye flower, oat flakes, flax seeds, wheat bran, some salt, sugar, oil and frozen sourdough that I had gotten from miss A. [that I wasn't sure would work but I guess it did although I added some baking soda too, just to make sure they raise]. The filling was made of broccoli, zucchini, dill and some other green stuff. Well, and salad salad, raw salad... Made of soaked dried seaweed, carrots, cabbage, oil, lemon juice, salt. And some soaked sunflower seeds [I couldn't wait till they sprout; again].

--

Kažkurį vakarą klojau lovą ir joje radau pelytę. Kažkodėl aš visada spiegiu jas pamačiusi - net kai žinau, kad jos ten, jos mažos ir pilkos, ir bėgioja [ir išsigąsta tikrai daug labiau nei aš], aš vis tiek spiegiu. Kvaila. Nors kai randi jas savo lovoje, gal ir atleistina [daugiau niekada nebeužkandžiausiu čia; gal]. Tačiau tąnakt sapnavau, kaip plikomis rankomis gaudau tas pelytes - štai viena jau dešinėje rankoje, kita kairėje, kandžioja man pirštus, bet aš nepaleidžiu, dar matau priešaky kitas, vejuosi, tik nebežinau, kaip pagauti... Šiandien atsivežiau Micę. Ji net pradėjo medžioklę (nors dar nieko nepagavo). Ir šiandien supratau, kad jai jau vienuolika metų. Senutė. Bet gražus skaičius, nieko nepasakysi.

įva(i)rovės

Razauskas dainuoja sau, ir ką? Aš turiu tik vieną jo dainą ir pavydžiu youtubui, kuris turi daug daugiau. Bet iš tikrųjų tai kam tas pavydas, neigiamos emocijos? Kam nervintis, jei išleidi daug daug daug pinigų (beveik tiek, kiek neturi)? Kam išgyventi, kad dar šis bei tas eina ne kaip planuota? Vis tiek kažkada viskas bus gerai. Pradžia - jau šiandien, kai netyčia spėjau į visus reikiamus autobusus, atsivežiau naminių obuolių ir dabar štai laukiu ateinančių į svečius šypsenų.

Kas dar čia su tom šypsenom? Kelionės kelionės :)))

Mano kelionės po Londono raw ir veg maisto platybes prasidėjo "Vantra", kur man neleido fotografuoti aplinkos ar jų ruošiamo maisto. Nuotraukėlėje - keliolika litų kainavęs pasirinkimas: Green Salad ir įvairių sėklų paštetas bei kažkokia pomidorų mišrainėlė su dviem krekeriukais. Žinoma, kavinėje ne viskas raw, tačiau viskas vegan. "Vantros" sesutė - irgi veganiška "VitaOrganic", kur šįkart neužsukau, bet žinau, kad ir jie turi raw patiekalų, ypač desertų.

Čia nematyti, bet virš durų puikuojasi pavadinimas VitaO. Kitas mano nevisai planuotas dalykas - Rainbow Cafe Kembridže. Tai vegetariška kavinukė su galimybe pavalgyti veganiškai, deja, nelabai raw.

Šitas dalykas man atsiėjo apie keturiasdešimt litų. Tai salotos ir kažkoks lebanietiškas troškinys su avinžirniais, ryžiais ir daržovėmis. Kitas reikalas - šiaip įdomumui aplankyta VX krautuvėlė.

Ten - veganų organizacijos būstinė, galima rasti info apie įvairius renginius ir t. t., nusipirkti veganiškų batų, marškinėlių su jų simbolika ar truputį maisto - papildų, sumuštinių, keksiukų ir kt. Bet aš ir toliau ėjau restoranų keliu. Kitas - mano svajonė - Saf...

Nesakysiu, kiek išleidau čia, bet vis tiek nesigailiu. Šitas restoraniukas - visiškai veganiškas ir beveik visai žaliavalgiškas, viskas estetiška, net prabangu. Valgiau labai skaniai ir gražiai (ir žaliai): tarsi (?) sriubytę su tofu, šparagais, kažkokiais įdomiais grybukais, sojų padažu ir dar kažkuo; lazaniją su grybais, alyvuogėm, špinatais, pomidorais ir kt.; baltojo šokolado tortuką. Primena mūsų "RawRaw", ir tai džiugina.

Paskutinė kavinė, kurią aplankiau - Bonnington Cafe. Ten, kiek supratau, viskas veganiška, nors žalias maistas būna kelis kartus per mėnesį (nuolat keičiasi virėjai). Man pasisekė. Vėl už maždaug keturiasdešimt litukų pavalgiau quiche su špinatais (hm, nežinau, kaip tai pavadinti, pyragaičiu gal) ir uogų torčiuko.

Kadangi apšvietimas buvo klaikus, fotkijau su blykste. Nepatinka man. Bet užtat buvo skanu ir jauku.

Taigi, normalūs žmonės ten važiuoja pamatyti bigbeno, tauerbridžo, bekingemo rūmų ir kareivukų su lokio skrybėlėm, raudonų autobusiukų, londono akies ir visų kitų gerų dalykų. Aš turbūt irgi esu šiek tiek normali, nes juos jau esu mačiusi. Bet šįkart mano kelionė buvo maistinė ir nė kiek dėl to nesigailiu. Aišku, dar daug daug reikia pamatyti, paragauti ir visaip kitaip išbandyti. Todėl aš būtinai grįšiu. Kas kartu? :D