O pagardas gali būti bet kas - kai pirmą kartą atradau šiuos traškius, naudojau tiesiog druską ir alyvuogių aliejų. Vėliau bandžiau su įvairiais prieskoniais. Skanu su riešutų/sėklų sviestu, trupučiu citrinos, druskos arba su sumaltais anakardžiais. Neseniai sumaišiau tiesiog su humusu ir buvo labai skanu. Šįkart - su tahini, lašeliu obuolių acto (nes pasibaigė citrinos) ir sojų padažu. Reikia tik gerai įmasažuoti (man labiausiai patinkanti dalis, mmm...)
Kai bandžiau šeimynykščius įkalbėti, kad išbandytų (mat prieš tai įkalbėjau auginti šiuos kopūstus), mamai visai patiko ir netgi pati pagaminusi į darbą nešė pavaišinti. O močiutė sakė, kad skonis kaip samanų. Na, nežinau :) Mums einasi labai greitai, paskui net nuotraukai neužtenka. Manau, jų nusipirkti galima turguose, nes dabar gi pats derlius (mūsiškius kažkaip kirmėlaitės apgraužė, tai skylėti traškučiai būtų).
Juk kopūstai ir apskritai lapinės daržovės taip sveika - kad ir ne žali, bet šitie kopūsto traškučiai daug naudingiau negu jokių žalumynų.
--
Pastebėjau tokią tendenciją feisbuke, internetinėje ir realioje veganų aplinkoje - veganai užpykę ant sveikuolių. "Jau užkniso visokie žaliavalgiai, aiškinantys, kad tas nesveika, tas kenkia, koks tu veganas, jei tokius dalykus valgai ir t.t. Aš noriu veganiškų sūrių, spurgų ir kepsnelių ir neaiškinkit jūs man, ką valgyt, čia mano pasirinkimas" ar kažkas panašaus. Sutinku, kai kurie žmonės nesugeba atskirti veganizmo nuo sveikos mitybos - nes tai gali būti (ir yra) labai skirtingi dalykai. Ir dauguma veganų taip gyvena dėl etinių priežasčių (čiur aš), ne sveikatos. Taigi taip, pykim, ir valgykim, ką norim.
Kita vertus, man, kuriai rūpi veganizmo "prestižas", norėtųsi, kad veganai būtų sveiki - pavyzdys, kad galima gyventi ir taip, ir kad tai net daug sveikiau nei įprasta mityba. Mes esam po visuomenės didinamuoju stiklu. Kaip dažnai juokauju, jei patekčiau į avariją, daugelis vis tiek sakytų: na taip, nes veganė buvo. Kai stengiesi būti kitoks, ir jei nori, kad kiti apie tai susimąstytų, turėtum pasitempti. Na, nebent tau rūpi tik tavo pasirinkimas ir tau visiškai vienodai, ar dar kas nors pasirinks tokį kelią. Tuomet taip, pykim ir valgykim, ką norim.
Kol jauni, dauguma mes maždaug sveiki. Bet kažkada ateis sąskaitos už spurgas ir kepsnelius. Ir tuomet gal net patys susimąstysim - o gal tikrai veganizmas kaltas? (žinau veganų, kurie pradėjo valgyti mėsą po kelerių metų, nes susirgo, blogai jautėsi, nes kažko trūko ir t.t.) Na, bet aš pati neseniai skaitydavau e-priedų sąrašus ir ieškodavau, kad nebūtų gyvulinės kilmės ingredientų - visus kitus tiesiog praleisdavau. Ar tikrai vien dėl to, kad veganiškas, reiškia, kad mums reikia tai valgyti? Manau, dažnai mes matome tik vieną problemą, o ne visą vaizdą - prieš kitas problemas tiesiog užsimerkiame. Viskas svarbu, atsimerkime. Arba ne, pykim ir valgykim, ką norim.
Ir aš manau, kad nesvarbu, kas paskatino žmogų tapti veganu - ar beveik veganu - mada, sveikata, ekologija, meilė konkrečiam veganui, gyvūnai... Jeigu tai nors kažkiek sumažina gyvūnų kančias - tai jau pasiekimas. Kam mums reikia taip susiskaldyti?
--
O čia - keletas saldžių akimirkų iš Madeiros...
