Geležinė ledi / Iron lady

O gal geležinė ponia, reikėtų sakyti. Mat Čechovo irgi yra ponia su šuniuku. Bet iš tikrųjų aš visai ne apie ponias. Šiandien misteris V. davė mintį. Sako, skaičiuoju, ko kiek suvalgau per dieną, paskui žiūriu, kokių medžiagų negaunu pakankamai. Gera technika. Bet aš tai nežinau, ko negaunu. Gal, sakau, geležies?
Taip va ir sugalvojau tokias geležies bombikes. Saldainukus.

Dariau iš sumaltų žemės ir migdolų riešutų, juos suminkiusi su džiovintų abrikosų ir datulių tyrele (prieš tai juos pamirkiau vandenyje), suformavau rutuliukus, dar į vidurį įdėjau kelias razinas. Apvoliojau kokoso drožlėse ir įmygau riešutą. Ar du. Ar kaip išėjo :D

--

Iron - is it the mineral I lack? Who knows. But still, I made some small iron "bombs" - candies. I ground peanuts and almonds, kneaded them with dried apricot and date puree, put a few raisins in the middle and formed little balls, finally rolled them in coconut shreds and put an almond or two on the top or side or wherever :)

--

Taip ir kitaip Aurelija rašo kursinį darbą.

O vakar (nes gi jau po dvylikos) buvo diena su daug vienetų. Todėl juokiausi ir kvailai šypsojausi.

Maišalynė galvoje ir aplink galvą / mess in & around my head

Ir neveltui. Ne veltui?

Saldainiai. Vidus: misteris lazdyno riešutas. Vidurys: kokoso drožlės, anakardžių riešutai, agavos sirupas, kokoso aliejus. Išorė: kokoso aliejus, kakava, datulių pasta.

Nešiau ponui A. G. Nes jis visada sako: gerai. Ir tokią pakilią nuotaiką sukelia. Net iš tikrųjų norisi kažką daryti (taip įkvėpti sugeba tik keli žmonės, pavyzdžiui, Tadas; keisčiausia, kad jie net nesistengia, o gal nė nežino, kad yra įkvėpėjai).

Dar, prisimenant mūsų veganišką suši susibūrimą...

Čia - nuostabieji Kasparo kūriniai.

O čia - Aurelijos žalios parodijos (ei, pirmąsyk). Dumblis, žiedinis kopūstas vietoje ryžių, viduje - morkos, agurkai, paprika, saulėje džiovinti pomidorai, avokadas, daigintos mung pupelės ir saulėgrąžos.

Bet buvo skanu. Ir smagu :)

O žmogus gi savo gyvenime ir mėgaujasi labiausiai trimis M - maistu, miegu ir meile :) Na, ir dar daug kitų raidžių.

---

Candies. Inside: Mr. hazelnut. Middle: coconut shreds, cashew nuts, agave syrup, coconut oil. Outside: coconut oil, cocoa powder, date paste. Mr. A. G. deserved those for being kind and inspirational :)

And great sushi of Kasparas plus raw parodies of mine. First time! Seaweed, cauliflower instead of rice, inside - carrots, cucumbers, red pepper, sun-dried tomatoes, avocado, sprouted mung beans and sunflower seeds.

---

Pelytė persikraustė į mūsų kambarį. Dienomis miega, vakarais užsilipa ant stalo (ar pasislepia užuolaidose, radiatoriuje) ir gąsdina Kristiną [kuri tada gąsdina mane], o naktimis kažką labai garsiai graužia mūsų spintoje. Aš jos bijau.

Tai-ką-ras

Ką aš galiu pasakyti šių naujųjų metų proga? Metai bus (yra) geri [jau vien tie du gražūs vienetai taip byloja].

Norint prisiminti senuosius - viena šilta akimirka. Tai net geriau nei minkyti tokią minkštą ir nelipnią falafelių tešlą arba pjaustyti žiauriai kietu elektriniu peiliu darbe [atvejai, kai Aurelija lydosi].

Čia ciuciai (Meškis ir Mažylis) iš infošopo, kuriuos labai norisi mylėti, ir kurie paviešėjo pas mus kelias dienas [nekreipti dėmesio į netvarką, Aurelija kaip tik grįžo iš savo kaimo su lauktuvėm terbose].

O kas gi dėl naujųjų?

Tai buvo paprasti minimalistiniai sumuštinukai. Naudojau iš darbo nusipirktas žalio maisto duoneles, iš anakardžių sumaliau kremą, į kurį dėjau truputį vandens, druskos, maltos čili paprikos, citrinos sulčių, įmaišiau saulėje džiovintų pomidorų, užtepiau ant duonelių ir uždengiau agurkėlio griežinėliu.
Dar viriau šparaginių pupelių sriubytę, kepiau keksiukus su juodųjų serbentų uogiene ir šiaip jau negaminau nieko baisiai ypatingo. Užtat Kristina kepė duoną [nors jai pačiai nepatiko, bet visi kiti tiesiog mėgavosi].

Darė pagal mano mamos receptą su raugu, tik dar pridėjo visokių skanių dalykų, pavyzdžiui, džiovintų figų.
Kas dar? Kažkodėl įsijungiu Atiką, skaitinėju apie gyvūnų teises, dalinu šventės nuotraukas ir žiovauju. Nesinori grįžti į realybę, bet ji pati pas mane ateina šį apsnigtą vidurnaktį. Ir ką - ramu, net nepikta.