Labai geras daiktas...

yra dviratis. Kad ir svetimas [nevogtas]. Tada važiuoji sau kreivūzindama ir galvoji: įdomu, ar kas nors iš praeivių supranta, kad labai lengvai dabar galėčiau ant jų užvažiuoti [tikrai tikrai netyčia, iš to neįprastumo ir nemiklumo]? O ką jie galvoja? "Va, mergaitė važiuoja dviračiu, ir aš taip norėčiau - juk pavasaris, vėjelis toks lengvas, ir saulutė pakutena..." O gal "Važinėja čia visokios, praeiti neįmanoma, kas dabar daros ant svieto..." Nors tikriausiai "Kada tas autobusas atvažiuos... grįšiu namo, reikia iškart užkaist sriubą virt... o ar turim dar bulvių, gal į parduotuvę užsukt...".
[Ar kas nors kada nors iš tiesų pagalvoja žodį "juk"?]

Dariausi vakar žalias salotėles. Net nežinau, ar jas galiu taip vadinti, bet tarkim. Salotų lapai, brokolis, agurkas, šaldyti bazilikai ir krapai [reikia sunaudoti, nes tuoj jau šviežius skinsim], petražolės.

O čia šiandienos "salotos" - saliero šaknis, trys morkos, daigeliai (visokių primaišiau - garstyčių, ridikėlių, alfalfos ir dar kažkokių likučių).

--

Bike is real good thing. I just wonder if those people around me do realize I might easily hit them - accidentally, out of a mere lack of habit... Luckilly, no victims today. Instead - a couple of "salads". Yesterday's model - lettuce, broccoli, cucumber, frozen basil and dill, parsley. Today's - celery root, three carrots, sprouts (mustard, radish, alfalfa and whatever leftovers I had).

--

Tingiu.