Negražu, labai negražu taip sakyti. Mes taip vadinome romų tautybės žmones - kad nebūtų tarptautinių žodžių - tie iš Kirtimų... Bet ir ten [Rumunijoje] jų nėra labai daug, bent mes nedaug tesutikome. Aš visai visai nieko prieš juos neturiu. Mūsų sutikti buvo draugiški, labai kalbūs, drąsūs, bet nei pavogė ką, nei apgavo, nors, atrodo, ir norėjo kažką parduoti.
Užtat Bukarešte yra žalia vieta pavalgyti. Kad prieitume prie jos, teko rankoje tvirtai spausti dujų balionėlį, nes aplink buvo labai daug nekokios nuotaikos laukinių šunų [dauguma būna ramūs, bet šitie kažkodėl susinervino, kai mes ėjome per jų rajoną]. Bet viduje... Jaukybė.
Casa Raw.z - ne tiek kavinė, kiek erdvė. Ten galima ir knygų nusipirkt, ir visokių rankų darbo dirbinėlių, ir eko priemonių, ir maisto - tiesiog to, ką matote šaldytuve, lentynėlėse. Daug visokių supermaistų, kokių Lietuvoje nė su žiburiu. Vyksta visokios paskaitos, seminarai, mokymai, pasibuvimai. Smagu.
Neatsimenu, kaip vadinasi šis patiekalas, bet jo esmė - žiedinis kopūstas, pomidorai, petražolės, gal dar kokie prieskoniai ypatingi. Daro jie ir visokių duoniukų; šitas - iš grikių. Skanu.
O čia - įdaryti (padžiovinti) pievagrybiai. Jie naudoja ir ne raw produktus, pavyzdžiui, sojų padažą, kukurūzų kruopas, dar kažką. Ir [man] gaila, kad į visus desertus deda medaus :)
---
Balionėlio neteko panaudoti.
