Aš gyvenu keistomis nuotaikomis / I live wih strange moods

Apsirengiau tokią žalsvą bliuzelę, mama sako, kad negraži, nes nelyginta ir išvis kad O. man ją atidavė, nes mano visi rūbai labai negražūs. Bet man labai gaila kažką išmesti, nes gi dar būtų galima ką nors iš jų prigaminti. O, jeigu tik mokėčiau! Bet kada nors tikrai išmoksiu. Net jeigu manimi niekas ir netiki.

O kol kas tik šypsausi ir sunkiai suvokiu, kad dabar tai jau visai nesu pririšta [gal tik prie tų daiktų, kurių labai daug prikaupiau]. Stoviu sau kryžkelėje ir galiu rinktis bet kurį kelią. Ar net sukurti naują, tereikia užsimerkti, labai užsinorėti ir... Juokingiausia, kad galiu net beveik grįžti atgal. O kol kas tai išvis planuoju pastovėti čia, vasara juk, šilta, gal kas važiuos pro šalį, patranzuosiu :D

Ir man visai gera, kai aplink mėtosi kuprinės, palapinės, miegmaišiai, fotoaparatai ir visokie džinsai, kuriuos paskui bus galima [deja] išmesti čigonų šalyje.

Žinau, čia tai tikrai ne patiekalas. Bet visai gi skanu ir sveika. Paprasta. Indų nereikia plauti.

Aną naktį sapnavau, kad geriu pieną ir žindau kūdikį. Nežinau, kas nerealiau.