Kodėl?

Kažkada, dar mokykloje, kai paliko berniukas, sukūriau miniatiūrą (visas jas taip vadinau) "Beprasmiškas filosofų klausimas". Publikavau ar tai rašykuose, ar kažkur, bet niekas manęs nesuprato. Ne dėl kūrinuko kokybės (hm), bet kuo čia tie filosofai siejasi su aprašomais dalykais. Ir galvojau: na bet ir buki tie žmonės, gi čia filosofai nuolat svarsto, kodėl tas, kodėl anas, aš čia metaforiškai gi, žiopliai jūs. Kai įstojau į žurnalistiką, mums paaiškino, kad tai yra žurnalistų klausimas. O dabar imu įsitikinti, kad niekam tas "kodėl" nepriklauso. Visi taip klausiame - nuoširdžiai, iš smalsumo ar iš mandagumo, iš įpročio, iš reikalo...

Klausiu savęs: kodėl rašai šitą blogą (gal netgi geriau tiktų - kokiu tikslu, bet ką jau čia). Taigi, iš mandagumo sau atsakau: nes noriu. Kaip aš supratau, kad noriu gaminti? Labai juokingai. Ponas A. D. tam tikroje situacijoje pasakė tokius banalius žodžius: reikia gyvenime daryti tai, kas patinka, o nesikankinti nepatinkančiame darbe. Tai va. Noriu gaminti. Veganiškai.

Čia jau kita, net man nebeįdomi istorija. Sutrumpintai: tai besmurtis maistas, naudingas planetai ir mūsų sveikatai. Ir jis gali būti skanus!

Kodėl beprasmiškas klausimas? Nes apskritai pasaulyje nėra daug prasmės. Gyvenam, ir tiek :) Kaip pasakė Hrabalas, aš jį čia perfrazuosiu, nemokam nė vienas gyventi, nes tai darom pirmą kartą. Jei galėtume gyventi kelis kartus, gal spėtume išmokti. Todėl nematau reikalo juoktis, kai dažnai žmonėms sakau: sėkmės. Nes tik ji čia ir gali mums padėti.

Sėkmės :)