2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kukučiukai

Aš turiu blenderį ir galiu darytis kokteilius. Vakar susimaliau su petražolėmis ir goji uogomis (dygliuotasis ožekšnis), šiandien - su kale (lapinis kopūstas. ne šuo). Dar paskui darysiu aguonų pieną - miešimą. Pirmą kartą gyvenime bandžiau kepti kūčiukus, bet o dieve kaip nusibodo, tai padariau gal saują, o kitų tešlą, dar minkštą, suvoliojau į bulką - su ruduoju cukrumi ir chocolate chips. Ir vis negaliu atsišypsoti nuo tų visų mielų žmonių, kurie man įdavė atvirukus ar šiaip tarė žodį. Net ir tie, kurie manęs nežino.


Mielinė basic tešla - mielės, kvietiniai miltai, rudasis cukrus, agavos sirupas, aguonos, šiek tiek migdolų pieno, vandens ir aliejaus. Dar šokolado gabalėlyčiai ir papildomai rudojo cukraus.

Ir čia bus tokios rimtai Kūčios.

--

I really wanted very Lithuanian Christmas Eve, so decided to make something traditional, like Kūčiukai. However, I got so very much bored that I used the rest of the dough for a big pastry. Ingredients: yeast, wheat flour, brown sugar, agave syrup, poppy seeds, a little almond milk, water and oil. Also, some chocolate chips and additional brown sugar inside and on the top.

--

Nu nesugebėjau pažiūrėti Bonės ir Klaido.

2011 m. gruodžio 6 d., antradienis

Kaip ir pridera

Štai aš. Ego. Verdu tautų katile. Ir neverdu. Nekepu taipogi.

Jau kuris laikas kaip nebesistebiu, kodėl kostiumuoti vyrai dažniausiai lipa į paskutinį paskutinį vagoną, ir net nebeima juokas, kai milijoną kartų per dieną girdi/matai mind the gap please mind the gap. Ir nebegalvoju, kur tie žmonės skuba, lipdami kairiąja eskalatoriaus (ne ekskavatoriaus) puse, ne - aš jau esu jie. Ir kai mintyse sau mąstau logiškai: eidama per gatvę, pirma pasižiūrėk ne į tą pusę, į kurią norėtųsi, o į priešingą, suprantu, kad pagal tokią logiką vis tiek pirma pasižiūriu į kairę, mat jau pripratau žiūrėti į dešinę.

Ir vis tiek iš savo urvo išlendančiai šeimininkei korėjietei sugebu pasakyti LABAS. Ir delfi vis dar pirmasis puslapis, kur perskaitau paskalų antraštes. Ir užeinu į rusų/lietuvių/latvių krautuvėlę nupirkti panelei I. sūrelių ir pasidairyti į šaldytą duoną. Nesvarbu, kad jie ten neturi ruginių miltų.

Bandžiau kepti duoną: iš ruginių miltų raugo (kuris, matyt, nesurūgo pakankamai, čia šalta), ruginių miltų (ak, tiesa, jų vos radau vienoje eko parduotuvėje, niekam čia ruginė duona neįdomi), ruginių dribsnių, avižinių dribsnių, saulėgrąžų ir moliūgų sėklų, druskos, vandens ir aliejaus formos dugnui patepti. Nesakysiu, kas išėjo.

O šiandien orkaitėje išsikepiau saldžiųjų bulvių ir morkų. Ajajai, kaip skanu. Ačiū ponui A. už supažindinimą. Pasirodo, paprasčiausiai supjaustai daržoves gabaliukais, dar galima dėti česnako kokio, prieskonių (kurių neturiu didelio pasirinkimo - nevykusiai nusipirktas raudonėlis, tikintis, kad tai bus mano mylimas oreganas, bet, o nusivylime; dar, anot I. ir kaip turėjau sutikti pati, avim smirdantys baltieji pipirai ir druska), šiek tiek aliejaus ir pašauni kokiam pusvalandukui į orkaitę.

Kadangi nuotraukos neturiu, čia tebūnie iliustracija. Vadinasi "Baltiniai".

O šiaip viskas gerai.
Gal tik mažinu standartus.