Ateina laikas, kai keičiasi laikai

Ir ne tik metų laikai keičiasi (vasara, dar pabūk! verkšl verkšl), bet dar ir tie laikai, kai galim sakyt "O mano laikais tai būdavo [įrašyti bet ką, kas būdavo gerai, o dabar nebėra - arba atvirkščiai. lAAbai subjektyvu, bet tame ir gėris]" O tais laikais ir mes kiti buvom, gal tiesiog kitas laikas + kitas aš = vis kita dimensija? Ir jei čia rašytų Gedutis, jis kaip nors pritaikytų pasakyti: o tie laikai, kuriuos laikai... Ar kaip nors panašiai. Aš vis prisimenu jo dainą apie žiogelį, nežinau, ko man ji taip patinka.

Na, žodžiu, aš ir vėl čia!

Panelė E. sako, rašyk; nebūtinai apie maistą. Nes valgyt tai visi turim, bet nebūtinai su visais tuo reikia dalintis. Na, ji taip nesakė, bet pati išmąsčiau :) Labai džiaugiuosi, kad daugėja lietuviškų vegan blogų, manau, to labai reikėjo/reikia. Visgi maistas - didelė mūsų socialinės aplinkos dalis. Kai panelė G. (dabar jau ponia) paprašė veganiškų receptų, ką galėtų savo šventėje patiekti tokiai sudėtingai viešniai kaip aš, puoliau naršyti internete, kokią nuorodą nusiųsti - ir buvo iš ko rinktis! Ačiū, mieli blogeriai/ -ės, tęskite savo prasmingą darbą, net jei ir atrodo, kad gal niekas neskaitys...

O po tokių pasiseilėjimų, galvoju, pasidalinsiu visgi tuo, ką šiandien valgėme. Vadinasi troškinys iš to, ką turime. Profesionaliai. Taigi, reikėjo poros baklažanų, cukinijos, geltonosios paprikos, svogūno, morkos, špinatų, išvirtų pupelių, pomidorų tyrės (galima šviežių pomidorų), prieskonių. "Papuošėme" avokadu, kadangi troškinyje nebuvo jokių pridėtų riebalų.

Pabaigai norėčiau pasigirti, kad kaip save gerbianti kaimietė turiu daržą, o jame net ir šiltnamį. Nors daržas - tai nuolatinė kova [už būvį], bet derliaus visgi kažkiek yra, tikėkimės, daugiau nei išlieta prakaito ar pasidalinta [nori nenori] su netinkamu oru, paukšteliais, vabalėliais, sraigėmis, šliužais ir kirminėliais [o gal net ir pelytėmis, jos kažkaip mane metų metais persekioja].