Na, bet aš ne vien tik stebiuosi žmonių nusistatymais. Štai jau trečią kartą bandžiau gaminti migdolų jogurtą. Pirmus du kartus dariau dar dirbdama pas žaliamaisčius džiovintuve su Vega kapsulėmis. Kažkodėl tuomet nei su sojos pienu, nei (tuo labiau) su migdolų man niekas nepavyko, todėl nustojau bandžiusi. Visai neseniai vėl nusprendžiau pasigaminti sojų jogurtą, ir jis puikiai pavyko. Labai džiaugiausi. O štai vakar žiūrinėjau youtube ir radau kelis video, kur žmonės gaminosi migdolų pieno jogurtą. Taigi, išbandžiau ir aš.
Pirmiausiai pasigaminau migdolų pieną su savo kieta sulčiaspaude - tokį tirštą, koncentruotą. Į jį įmaišiau truputį saldiklio ir Viridian probiotiko miltelių. Tuo pat metu pašildžiau savo termoso vidų su verdančiu vandeniu, jį išpyliau ir dar į karštą supyliau migdolų pieno masę. Uždariau ir palikau per naktį, po to dėjau į šaldytuvą kelioms valandoms, o paskui dar leidau nuvarvėti per marlę/riešutų pieno maišelį. Skonis labiau migdolinis negu jogurtinis, bet jaučiasi, kad fermentuotas produktas. Konsistencija skystesnė nei jogurto, bet daug tirštesnė nei pieno. Su uogomis visai skanu. Prisipažinsiu - nesu tikra, kokių ten bakterijų priaugo, bet tikiuosi, daugiau gerų nei blogų :) Su namie gamintu sojų pienu termose irgi išėjo geras jogurtas - išeitis neturintiems jogurto gaminimo įrenginių ar džiovintuvų (temperatūrai palaikyti).
O dar trumpai apie saldiklį - kadangi bakterijos minta cukrumi (pvz. piene natūraliai esančia laktoze), nusprendžiau duoti joms maisto ir dėjau palmyra jaggery - kažkas panašaus į kokosų žiedų cukrų, tik truputį kitos maistinės medžiagos. Įdomu tai, kad jie savo produkte randa vitamino B12, nors ir labai nedaug.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą