Atrandant vegan

Seniai seniai, kai veganų Lietuvoje reikėjo apgraibomis ieškoti (ar su žiburiu), ir kai jie bendravo tik paprastučiame hardcore forume kartu su kitais, net nežinau, kaip čia neįžeidžiančiai pasakyti, frykais, manyje irgi ėmė gimti veg-iškos mintys [skaitydavau jų žinutes kramsnodama kalafioro ir pomidorų salotas, iš pradžių nelabai sugalvodavau ką daugiau valgyti]. Liūdniausia buvo tai, kad nieko daugiau nepažinojau, kas mąstytų panašiai, o ir informacija lietuvių kalba dar tik pradėjo rastis.

Bet, manau, po gyvūnųteisės.lt visko tik daugėjo ir daugėjo, gausėjo ir pati "bendruomenė". Ir Lietuvoje dabar tiek daug pakaitalų, tiek kavinių, tiek blogų, tiek feisbuko grupių, tiek informacijos, tiek ir gyvų susitikimų, akcijų ir t.t. Aš dėl to žiauriai džiaugiuosi. Bet ir stebiuosi, kiek nedaug mes vieni iš kitų pasimokom. Kalbu apie B12, D, geležį, cinką, jodą, kalorijas, baltymus, omega 3 ir kitokius elementus, beviltiškus ginčus su visokio plauko medžiotojais ir mėsiatarais, pykčius dėl medaus, sojos, margarino ar dėl to, kaip maitinti gyvūnus ir ar išvis juos laikyti, nesutarimus dėl žalio maisto, sveiko maisto, natūralumo, padėvėtų odinių batų ar ko tik nori... Kasmet matau tą patį per tą patį, tik iš kitų žmonių profilių. Na, turbūt daugiau informacijos, daugiau ir dezinformacijos; daugiau mūsų, daugiau ir nuomonių, (+ir aš ne kitokia). O internetas klaidus. Bet gerai, aukim, aukim. [Ir net nežinau, ar galiu sakyti "mes"].

O šiaip tai šiandien dalinuosi saulėgrąžų krekeriais. Žinau, nuotrauka nelabai kokia, bet patys kepinėliai buvo labai populiarūs. Receptą beveik šitą naudojau (pirmą sykį juos dariau su baltomis aguonomis ir migdolais, kurie liko nuo pieno darymo ir dar čija sėklomis).

Gaminau iš saulėgrąžų (apie 300 g), tapijokos miltų (apie 70 g) - manau, tiktų ir bulvių ar kitoks krakmolas, linų sėmenų (pora šaukštų), šaukštelio kepimo miltelių, vandens, druskos, alyvuogių aliejaus. Sumaliau saulėgrąžas ir sėmenis, sumaišiau su miltais ir kepimo milteliais, druska, pyliau vandens, kad susilipdytų tešlinė masė, šlakelį aliejaus, kad mažiau liptų.

Tuomet galima kočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų, bet aš tą masę tiesiog rankomis išlyginau į maždaug 5 mm storio blyną (rankas vis pašlapindama, kad neliptų). Vėliau dar užbarsčiau tokio izraelietiško prieskonio (manau, jis vadinasi Za'atar), kurį panelė A. atsiuntė mums kartu su kitais sunkiais produktais (išdykusi ji) ir palyginau su kočėlu. Supjausčiau į krekerius-sausainėlius. Kepiau apie 180 laipsnių karštumo orkaitėje maždaug pusvalandį (dar juos apverčiau vidury kepimo). Turbūt būtų galima daryti juos žalius, nedėti cheminių kepimo miltelių (red face), krakmolo, bet daugiau sėmenų ir džiovinti žemoje temperatūroje, bet mano orkaitė (ir kantrybė) tam nelabai tinkama. Kuo ilgiau pakepa ir kuo plonesni, tuo traškesni.