Sunku sugrįžti vėl ir vėl

Aš vis bandau rašyti, bet vis gyvenimas nutinka, kaip kad sako anglai. Ar kas ten kito nutinka, nepamenu. Bet nereiškia, kad pasiduodu. Kaip kad nepasiduodu ir gamindama. Tik gal gaminimas pasikeitė: dabar aš madingai - sveikai noriu maitintis (kad ir nedaug liepos pumpurų suvalgiau šiemet). Žinoma, visi mes nuklystam [kai kada net ir puikiai suvokdami, kad būtent tai ir darom - pasirenkam nuklysti].

O šiandien, galvoju, pasidalinsiu savo planuojamu projektu. Balandžio mėnesį savaitę bandysiu pragyventi (pravalgyti) už vieną svarą per dieną, nes būtent tik tokią (ar mažesnę) sumą sau gali leisti virš milijardo žmonių pasaulyje. Žinant mano meilę maistui ir gaminimui, bus sunku. Bet jei norėtumėt parodyti savo paramą, galėsite paaukoti labdaros organizacijai child.org, kuri rūpinasi vaikais Ganoje ir Kenijoje - jų sveikata, maistu, vandeniu, išsilavinimu ir apsauga. 

---

I keep trying to write. But life happens. Or crap happens? But it doesn't mean I give up. And I haven't given up cooking. Although my cooking might have changed: now I try to be fashionable and eat healthy (I must admit I haven't eaten many tilia buds this year). But we all stray, sometimes even being perfectly aware that we're doing it, or even choosing it. 

Today I'd like to introduce you to a new project - a challenge that I'll be doing this April. I'll be living off (eating for) £1 a day for a week, hoping to raise awareness of more than a billion people in the world that have to live below this line. Knowing my love for food and cooking, it won't be easy. If you'd like to show some support, you'll be able to donate to a charity child.org that looks after children in Ghana and Kenya - their health, food, water, education and protection.

---

O čia šiaip. Užaugintas. Ir jau suvalgytas.