"Aš myliu ne tave, o tą drugelį, kuris tavyje plasnoja"

Kažkada rašiau poeziją. Aš ją taip vadinau. Bet grąžindama mano rankraščius kartu su trečiosios vietos popierėliu itin gerbiama mokyklos pedagogė nuoširdžiai patarė man susitelkti ties proza. "Net jei vidury nakties ateis kokia mintis, reikia iškart užsirašyti", - tikriausiai netiksliai cituoju aš ją. Tas tiesa, mintys šiaip sau neateina, reikia jų nešvaistyti. Todėl aš jau kurį laiką rašausi savo būsimų knygų pavadinimus. Na, tik tiek kol kas užsilieka galvoje [nors darbe, tyloje, pasitaiko kažkokių mintelių, bet samdyti kažką, kad jas užrašytų, man šiek tiek per brangu; o buroko juk staiga bet kur nemesi, kad susirastum rašiklį]. Dar ketinu parašyti knygą vaikams apie maistą ir jo gaminimą. Ir šiaip kulinarinių knygų - pamatysit, stovės išdidžiai mano knygiūkštės prie Nomedos, Jagelavičiūtės, Beatos ir Oliverio šedevrų. Dar galiu kam nors biografiją parašyti, jeigu reikia.

O, pasirodo, kažkam visgi prireikė mano paslaugų. Panelė E. paprašė torčiuko! Žinoma, visko pasitaiko, tik tobulybė retai. Išėjo, kas išėjo, o jeigu kažkam patiko, tiesiog nuostabu.

Taigi, ką aš su juo dariau? Pagrindą suminkiau iš trijų pakelių kokoso drožlių ir pakelio datulių (kurias prieš tai užmerkiau vandenyje, o paskui sumaliau su stikline mandarinų sulčių), taip pat dėjau kelis šaukštus su kaupu kokosų aliejaus (jį prieš tai ištirpdžiau, truputį palaikiusi virš garų). Įdaras - du sluoksniai. Prieš tai ant pagrindo išdėliojau mandarinų skiltelių. Apatinis įdaro sluoksnis - suplaktas kokoso pienas (skardinė) su keliais šaukštais klevų sirupo ir kokosų aliejumi (kokie du-trys šimtai gramų) (truputį šito kremo atidėjau papuošimui). Viršutinis [su kuriuo ir turėjome problemų, mat labai nenorėjo stingti] - kokosų pieno skardinė [tik vėliau supratau, kad čia labiau būtų tikę anakardžių riešutai], mandarinų sultys (dar viena stiklinė), klevų sirupas (keli šaukštai), kokosų aliejus [kurio pritrūkome, gal tik šimtą gramų ar net mažiau dėjau, tai dar dėjau kakavos sviesto du pakelius]. Puošiau mandarinais. O jei rimtai, gal kas nors nori mane pamokyti puošti maistą?

--

[Almost] raw tangerine cake/pie. For the base I used coconut shreds and date paste (soaked dates + tangerine juice), together with some coconut oil. Then I put some tangerines on the base and made two layers of filling. First one - coconut milk, maple syrup, coconut oil. Top layer - coconut milk [I guess, it would be better to use cashews instead], tangerine juice, maple syrup, coconut oil [I had to use some cocoa butter, too, as I ran out of coconut oil].

--

Aš turiu kočėlą!!!

Oi, ir smagių Kalėdų visiems :) Merry Christmas everyone :)

Gyvenimo inkaras / "sense" of life

Man patinka žodis "adventinis". Nes išgirdus žodį "kalėdinis", iškart įsivaizduoji raudoną Kalėdų senio kostiumą, jo storą pilvą [kaip manot, nuo ko jis atsirado? man atrodo, nuo alaus, kaip ir kitiems storapilviams vyrams], mandarinus ir dovanų karštinę. Adventinis - visai kas kita. Tai - kažkas švento, grynai dvasiško, tokio gilaus. Nesvarbu, kad aš netikiu. Adventas baltas, kaip tas sniegas, kuriame maudėmės. Jis dovanoja ne blizgučius, o nuoširdžius apkabinimus ir šypsenas [ir tiek jau to, kad mano eglės šaka liko nepapuošta; ji ir taip graži]. Taigi, man patiko mūsų adventinė vakaronė.

Šitas žalias pyragas ištežo [bet tęžta]. Bet man vis tiek buvo skanu :D Dėl misterio E. dariau be jokių riešutų, tik gaila, kad jis taip ir neparagavo. Užtat buvo gera, kad ragavo kiti. Pagrindą dariau iš sezamo, aguonų sėklyčių, kokoso drožlių ir vos vos padaigintų baltųjų grikių, kartu su datulių pasta, agavos sirupu ir kokosų aliejumi. Štai kremas, arba įdaras - visai paprastas reiškinys. Persimonai su trupučiu agavos sirupo ir kokosų aliejumi. Kaip pasakytų mano viršininkė, kaip pyragas gali būti neskanus, jei ingredientai tokie skanūs?

O čia - labai paprasti migdoliniai saldainukai. Migdolus sumaliau su blenderiu. Kadangi maniškis sumala į visiškus miltus, dar saują migdolų pasmulkinau tiesiog peiliu, kad būtų ką krimstelti. Tada sumaišiau su carob milteliais ir kakava, dėjau datulių pastos (datulės plius vanduo) ir kokosų aliejaus. Formavau mažus rutuliukus. Šįkart dėjau į šaldytuvą ir jie išėjo kietesnės konsistencijos nei kad dariau anksčiau ir neturėjau kantrybės laukti.

Dar kepiau sausainius, bet jie mane užkniso, tai padariau nelabai gražius ir tokius nekokius. Net nefotografavau. Kitąkart, kai turėsiu daugiau pasiryžimo, padarysiu geriau. O šiaip gaminau iš pirmos rūšies miltų (sveikiau), patarkuoto kokosų aliejaus (turbūt juokingai skamba, bet tas aliejus juk kietos konsistencijos, dar vadinamas kokosų sviestu), cukraus, vanilinio cukraus ir vandens. Atrodo, tiek. Suformavau rutulį, dėjau į šaldytuvą kokiai valandai, tada kočiojau tešlą ir dariau žvaigždutiškus sausainius (su formele, kurią kažkaip sėkmingai radau virtuvės spintelės stalčiuje), vėliau apibėriau aguonom. Kepiau gal 15 min. Tuos, tingiau ir storiau iškočiotus, gal 20. Bet jie, nors ir atrodo minkštoki, paskui sukietėja.

--

So, for our small Advent get-together [that sounds so much better than Christmas party] I made a raw cake-pie without nuts (if we don't consider coconut a nut :). The base was made of poppy seeds, sesame seeds, coconut shreds, a little sprouted white buckwheats, date paste (dates plus water), agave nectar and coconut oil. For the filling - that later on melted but was still quite tasty - I used simply persimmons, a little bit of agave nectar and coconut oil.

The raw chocolates were the usual ones - almonds with carob powder, cacao powder, date paste, coconut oil.

For the cookies [that didn't work out because I felt so lazy and annoyed by them, I don't really know why] I used a little healthier and less refined wheat flour, grated coconut oil, sugar, vanilla sugar and water. I made a ball and put it into the fridge for an hour. Then I rolled it and formed little stars that later on sprinkled with poppy seeds. I didn't even make a picture of them. Next time - better time.


11+11 = 22 :) Tiesiog žavu.
Galėčiau gaminti nuolat.

Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje. [taip sako mūsų didžioji vikipedija]. Kaip gaila, kad tai ne siela [kuri vėliau palieka mus gražiu švytėjimu, kai numirę gulime kapuose].

Nijolė

Mano tetos vardas. Ir dar vienos ponios, kuri turi daug daug kailinių. Klojame jai gėles nuostabų gruodžio vakarą.

Skaitau štai "Opričniko dieną" ir galvoju, kad tiek nešvankybių, kiek teko perskaityti per šį literatūros kursą, dar neteko... Na tai kas, kad meno labui. Ir geria ten vyrai tai degtinę, tai sulą (o dieve, kaip norėčiau), tai girą, tai kagorą. O aš pasidariau lazdyno riešutų pieno (iš mirkytų riešutų, kuriuos sumalus galima perkošti, bet aš sukrimtau ir taip, o dar kartu porą datulių sumaliau). Net alkį numalšina.

Kas dar gero Nijolės (t.y. gyvūnų teisių) dieną? Pasveikinome Aušrinę su gimtadieniu. Tik jos tortą užmiršau nufotografuoti, tad liko įamžinti torto broliukai keksiukai (liko masės).

Man jie patinka, riebalionkos tokie. Kokosiniai. Jei turėčiau kokosų sirupo, kokoso jame būtų virš 90 procentų musėt [man patinka ši mintis - kad tai tebūtų paprastas kokosas, tik pagerintas, įvairiomis proporcijomis surinktas iš dalių; bet ir baugina tokia idėja, nes jaučiuosi, tarsi perkūrinėčiau gamtą, neva tas kokosas jau savaime nėra tobulas. nu nu nu, nevalia]. O jie tokie balti, kaip ši žiema (o, kad dažniau šviežiai pasnigtų, nes net "Opričniko dienoje" rašoma, kad sniegas paslepia žemės sarmatą). Ne iki galo žalias pyragas, sakyčiau, bet ką gi šiam pasaulyje gali gauti 100 proc... Pagrindas - iš kokoso drožlių (maždaug pusę pasmulkinau, kitas dėjau kaip stovi), trupučio datulių pastos (iš datulių ir vandens), truputį kokoso aliejaus ir šaldytų mėlynių. Įdaras - sublendintas kokoso pienas, kokoso aliejus, agavos sirupas ir jau neblendintos mėlynės. Puošiau mėlynėmis ir stambiomis kokoso drožlėmis (nors tik tortą, su keksiukais neišsidirbinėjau).

Pelytės apgraužė mano daiginamus grikius - užmiršau uždengti nakčiai. Šiais laikais viską reikia dengti. Kaip ir opričnikams savo gėdą pirtyje.

Animal Rights day: flowers for our Ms. Nijolė [negative] that has way too much fur. Also, a cake for Aušrinė [positive]. No cake photo, so just a picture of its little brothers cupcakes (can I say that, can I, can I?). Greasy white gooddies. Made of coconut shreds, date-water paste, coconut oil, frozen bilberries for the base and for the filling - coconut milk, agave nectar, coconut oil and bilberries [sorry, but I can't say huckleberries because eh.. I don't eat small boys].

Šypt/Short Smile

Šiandien graži diena. Gera, kai per paskaitą gaunu pliusiuką ar ką. Arba kad Arminas duoda kokią knygą. Apie Angliją, ar ką. Ir kad bibliotekininkė truputį ilgiau nei turėtų pratęsia knygos grąžinimo terminą. O kita išduoda knygą, kurios kažkas nepasiėmė (nors tam turėjo dar tris valandas). Gera, kad sninga. Ir gražu. [Kažkada klasiokės juokėsi iš mano rašinėlio, kuriame kartojosi "gražu", nes labai priminė močiutę iš Gran Kanarijos]. Kita vertus, kol per paskaitą kalbėjau aš, kitas negalėjo pasireikšti ir gauti pliusiuko. O gal kažkas iš Armino pažįstamų labiau norėjo tos knygos. Kaip ir tie kiti, kurie dėl manęs jų nebegaus bibliotekoje. Ir tiems, kurių batai nešilti ir praleidžia drėgmę, sniegas visai nėra gražus. Ir nieko čia gero.

Kaip pažiūrėsi.

Kai lankėsi užsieniečiai, va šitie va

t.y. David iš Kanados, Kvebeko ir Mirko iš Vokietijos (jie tik pozuoja ir yra tik draugai!), norėjau pagaminti kažką skanaus, tai atlikau eksperimentą. Manau, visi žino, kaip ten būna su tais eksperimentais...

Susipažinkite - tai Banda. Bulka, kitaip sakant. Aišku, užsienietukai sakė, kad skani bread (o dar ir ačiū dievams, kad turiu Kristiną), bet ką jau čia :D O koks eksperimento tikslas? Patikrinti, ar įmanoma pagaminti sluoksniuotą tešlą be margarinų ir sviestų, naudojant kokosų aliejų. Man tai nelabai išėjo. Arba per ilgai kepiau, arba per daug miltų dėjau, arba dar kažkas, tačiau visa masė išėjo per daug kieta. Kaip gaminau? Tešlai - miltai, mielės, vanduo, truputį cukraus, aliejaus. Sluoksniavau su kokosų aliejumi porą dienelių. Pagrindinį principą galima rasti daug kur, pavyzdžiui, čia. Tada į vidų pridėjau kakavos, cukraus, datulių, suvyniojau į tokią "dešrą" ir surangiau skardoje (vos vos panašu į Šimtalapį). Vargo daug, bet kol kas man nepavyko geri veganiški kruasanai ar kitos gėrybės... Tai, žinoma, nereiškia, kad aš nustosiu bandžiusi :)

Kuo aš dar užsiimu? Rašau esė, kuriu savo gyvenimo istoriją, stengdamasi pavartoti depuis, il y a, dans, en, pour, pendant etc. Ir valgau.

Šokoladiniai saldainukai vadinasi. Gaminau iš migdolų, džiovintų abrikosų, kakavos, carob miltelių, kokosų aliejaus (sumaliau viską, suminkiau paskui) ir kai kuriuos apvoliojau sezamo sėklytėse.


What is good for one might differ for another. What is good for me might do harm for others. But, not paying attention to all this, I still cook. Wanted to make something special for our foreign friends - David from Canada (Quebec) and Mirko from Germany. But, as I was experimenting, nothing too great went out of all my wishes. It was supposed to be puff pastry with coconut oil instead of butter or margarine, but the final product got to be very tough. Anyway, now it's gone so I'm happy for that and grateful for gods having given me Kristina and all other eating creatures :D Another experiment - raw chocolates (candies?) made of almonds, dried apricots, cacao, carob powder, coconut oil, rolled in sesame seeds.

O šiandien beveik plikomis rankomis beveik pagavau pelytę. Beveik. Ji auga. Tiesiog akyse. Užaugs, gal pati išeis, jei įstos į universitetą.