2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

Gyvenimo inkaras / "sense" of life

Man patinka žodis "adventinis". Nes išgirdus žodį "kalėdinis", iškart įsivaizduoji raudoną Kalėdų senio kostiumą, jo storą pilvą [kaip manot, nuo ko jis atsirado? man atrodo, nuo alaus, kaip ir kitiems storapilviams vyrams], mandarinus ir dovanų karštinę. Adventinis - visai kas kita. Tai - kažkas švento, grynai dvasiško, tokio gilaus. Nesvarbu, kad aš netikiu. Adventas baltas, kaip tas sniegas, kuriame maudėmės. Jis dovanoja ne blizgučius, o nuoširdžius apkabinimus ir šypsenas [ir tiek jau to, kad mano eglės šaka liko nepapuošta; ji ir taip graži]. Taigi, man patiko mūsų adventinė vakaronė.


Šitas žalias pyragas ištežo [bet tęžta]. Bet man vis tiek buvo skanu :D Dėl misterio E. dariau be jokių riešutų, tik gaila, kad jis taip ir neparagavo. Užtat buvo gera, kad ragavo kiti. Pagrindą dariau iš sezamo, aguonų sėklyčių, kokoso drožlių ir vos vos padaigintų baltųjų grikių, kartu su datulių pasta, agavos sirupu ir kokosų aliejumi. Štai kremas, arba įdaras - visai paprastas reiškinys. Persimonai su trupučiu agavos sirupo ir kokosų aliejumi. Kaip pasakytų mano viršininkė, kaip pyragas gali būti neskanus, jei ingredientai tokie skanūs?



O čia - labai paprasti migdoliniai saldainukai. Migdolus sumaliau su blenderiu. Kadangi maniškis sumala į visiškus miltus, dar saują migdolų pasmulkinau tiesiog peiliu, kad būtų ką krimstelti. Tada sumaišiau su carob milteliais ir kakava, dėjau datulių pastos (datulės plius vanduo) ir kokosų aliejaus. Formavau mažus rutuliukus. Šįkart dėjau į šaldytuvą ir jie išėjo kietesnės konsistencijos nei kad dariau anksčiau ir neturėjau kantrybės laukti.

Dar kepiau sausainius, bet jie mane užkniso, tai padariau nelabai gražius ir tokius nekokius. Net nefotografavau. Kitąkart, kai turėsiu daugiau pasiryžimo, padarysiu geriau. O šiaip gaminau iš pirmos rūšies miltų (sveikiau), patarkuoto kokosų aliejaus (turbūt juokingai skamba, bet tas aliejus juk kietos konsistencijos, dar vadinamas kokosų sviestu), cukraus, vanilinio cukraus ir vandens. Atrodo, tiek. Suformavau rutulį, dėjau į šaldytuvą kokiai valandai, tada kočiojau tešlą ir dariau žvaigždutiškus sausainius (su formele, kurią kažkaip sėkmingai radau virtuvės spintelės stalčiuje), vėliau apibėriau aguonom. Kepiau gal 15 min. Tuos, tingiau ir storiau iškočiotus, gal 20. Bet jie, nors ir atrodo minkštoki, paskui sukietėja.

--

So, for our small Advent get-together [that sounds so much better than Christmas party] I made a raw cake-pie without nuts (if we don't consider coconut a nut :). The base was made of poppy seeds, sesame seeds, coconut shreds, a little sprouted white buckwheats, date paste (dates plus water), agave nectar and coconut oil. For the filling - that later on melted but was still quite tasty - I used simply persimmons, a little bit of agave nectar and coconut oil.

The raw chocolates were the usual ones - almonds with carob powder, cacao powder, date paste, coconut oil.

For the cookies [that didn't work out because I felt so lazy and annoyed by them, I don't really know why] I used a little healthier and less refined wheat flour, grated coconut oil, sugar, vanilla sugar and water. I made a ball and put it into the fridge for an hour. Then I rolled it and formed little stars that later on sprinkled with poppy seeds. I didn't even make a picture of them. Next time - better time.


11+11 = 22 :) Tiesiog žavu.
Galėčiau gaminti nuolat.

Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje. [taip sako mūsų didžioji vikipedija]. Kaip gaila, kad tai ne siela [kuri vėliau palieka mus gražiu švytėjimu, kai numirę gulime kapuose].

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą