Baltauogė meškytė

Šiandien su mergaitėmis nusipirkom bilietus į Londoną. Buvo gera pasimatyti, kaip visada pakikenti iš visokių (ne)sąmonių. Eidamos atgal su Erne visai netoli barakų pamatėm baltuojančius krūmelius. Galvojau - žydi? Bet ne, pasirodo, ten tokios gražios baltos uogytės. Googlinau googlinau, kas tai galėtų būti, trumpam net patikėjau, kad tai amalas, bet pasirodo, kad tai - baltauogė meškytė. Ir gerai, kad nevalgiau uogų, nes jos, regis, nuodingos. Bet gal visai gražiai atrodo prie duonos? :D [stengiausi jų nepriliesti, todėl riekelė turėtų būti valgoma...]

Taip, kepiau duoną. Kaip visada, iš raugo. Dėjau ruginių miltų, kviečių gemalų, sojų miltų, ruginio salyklo, avižinių dribsnių, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklyčių, linų sėmenų, kmynų, truputį cukraus, druskos, aliejaus. Aušrai ir Ernei, kaip supratau, patiko.

O dar gaminau salotas. :) Pomidorai, pankolis (iki šiol nesuprantu, ką man primena jo kvapas), topinambai (gėris), poras (truputį per daug dėjau, tai dabar aštroka), garstyčių daigai, daiginti rugiai, mirkytos (dar neišdygusios...) saulėgrąžų sėklytės, petražolės, Negyvosios jūros druska (mane eko parduotuvėlėje paprotino, kad ji net geresnė nei Himalajų kalnų, tiesiog ši kažkodėl dabar ant bangos), garstyčių aliejus.

Aš sau į salotas dar prisidėjau avokado, kad nebūtų taip aštru, ir eilinį kartą virtuvėje susidūriau su mūsų mylimais augintiniais. Gerai, jei tai būtų katinas :) Taigi, pelyčių turime dar bent dvi. O štai tokią mūsų draugę (ir Mišos sukonstruotą jų gaudymo aparatą) gal užvakar užfiksavau prieš ją išnešdama į lauką ant lapų krūvos.

Graži, ane? [Negalvokit, kad esu beširdė: gyvūnas išsigandęs, panikoje, nelaisvėje, o ji čia mat fotkina! Bet aš užtrukau labai labai trumpai, o tada - apsirengusi pižama - vidury nakties - ėjau jos išleisti].