2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

MOFO

Galvoju, kas tas vegan mofo? Net kelios mano mėgstamos (ar mėgiamos?) blogerės įsidėjusios kažką apie tai. O pasirodo, tai labai paprasta. Tiesiog kartu su veganų diena (lapkričio 1) prasidėjo veganiško maisto mėnuo (vegan month of food) ir rašantieji blogus (žinoma, prijaunčiantys veganiškai mitybai) skatinami kasdien ar bent 20 dienų per šį mėnesį nors kažką parašyti apie veganišką maistą.

Aš nesu blogerė, dar nenusipelnau dalyvauti šitame veiksme. Bent dar ne oficialiai (rašoma atskirai, nes parodoma priešprieša: ne oficialiai, o... nu kažkas... asmeniškai. :)

Ta proga galiu paminėti, kad vakar dariau šokoladą. Kadangi neperku Lietuvoje esančio šokolado (mat mane baido visokie ten pieno ir kiaušinių pėdsakai visuose juose, o bene vienintelis, kuris tikrai tikrai veganiškas, yra svetainėje tikraibe, ir už kurio atsiuntimą turėčiau sumokėti 20 Lt, ko aš nedarysiu, nebent prikaupsiu ilgesnį sąrašą, pavyzdžiui, Kalėdoms arba išvis nuvažiuosiu į Kauną. kažkada), darausi jį pati.

Nusiperku "Rūtos" kakavos sviesto - jis, sako, gerai nuo peršalimų, į arbatą ar kakavą įsipilti (aš jį dar ir kituose reikaluose naudoju, kada nors parašysiu). Beje, Šiauliuose, Kaune, gal dar keliuose miestuose jis pigiau negu Vilniuje. Taigi, pašildau jį vandens vonelėje (na, kad nebūtų tiesioginė ugnis), kai ištirpsta, įdedu kakavos miltelių ir cukraus (šiaip tikriausiai neblogai būtų dar ir sojų lecitino įdėti, bet aš savąjį baigiau jau seniai ir niekaip neprisiruošiu nueiti nusipirkti naujo; jis padeda medžiagoms geriau susirišti, ir duoda tam tikro traškumo, kai lauži šokoladą - kad būtų gražus garsas, blizgumas ir t. t. :)) Pagal idėją kakavos miltelių reikėtų tiek, kiek ir kakavos sviesto, kad išeitų tikras, juodas juodas šokoladas, bet aš paprasčiausiai neturėjau tiek, gal todėl man jis dažnai išeina riebokas. Užtat tas riebalas visai malonus ant lūpų - kaip prabangus lūpų balzamas (taip taip, jo deda į tokius dalykus, tik dar prikemša visokių chlamų ir dar užsiplešia belenkiek pinigų). Cukrų aš prieš tai sumalu į pudrą, nes kitaip jis man sunkiai ištirpsta - nežinau, gal reikėtų ilgiau kaitinti ar kažką kita daryti, gal naudoti agavos sirupą - juk ir daug sveikiau būtų. Ir, įdomumo dėlei, pasidariau tokius kaip saldainukus: į silikonines keksiukų formeles (nes kitokių tiesiog neturiu) įdėjau po keletą migdolų, užpyliau gautos šokolado masės, kad vos apsemtų, kitus dariau su saulėgrąžomis, trečius - su sezamo sėklytėmis. Galima dėti kitokių riešutų, razinų, džiovintų slyvų, abrikosų, bananų ar ko tik norisi. Kadangi keksiukų formelių turiu ne per daugiausiai, kad išeitų daugiau saldainukų, juos greit įdėdavau į šaldymo kamerą, palaukdavau, kol apstings, ir išimdavau, kad galėčiau daryti kitus. Kas nori - dar liko keli :)


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą