kai širdyje taip gera ir ramu

Ir kai Tadas ką nors tokio papasakoja - kad ir, rodos, paprasčiausią dalyką - mąstai ištisus šimtmečius. Ir sakai sau: gal taip ir yra? Gal man irgi reikia sodybos, kur galėčiau priiminėti žmones-svečius, šypsotis jiems ir būti amžinai geros nuotaikos ir sirgti sloga tik tada, kai užvalgau perdžiūvusių datulių ir dar žinoti viską. Kiek tų teorijų aptarta, kiek jų nenuklausiau, kiek naujų kilo galvoje. Taigi.

Ruošėmės intensyviai veganų dienos paminėjimui Tado sodyboje. Ir dar ruošėmės antihelovyno [ar labai?] vakarėliui. Laiko buvo nedaug. Paskutinės salotos paruoštos šeštą ryto, o ir apskritai tokia maišalynė buvo, kad nieko taip ir nenufotkinau.

Ką gaminom?

Kristina rytojui [nežinau kuriam] kepė keksiukus. Pagal receptą. Receptas iš knygutės. Todėl tikriausiai [kaip skiriasi gerai-geriau-geriausiai ir tikrai-tikriau-tikriausiai - susimąstėm] negalim publikuoti recepto. Bet užtat jie buvo žiauriai skanūs ir saldūs. Ir jų akimirksniu nebeliko. Rimtai. Ačiū, dočenka.

O štai aš kepiau patisonų pyragą [antihelovynas, tai kad būtų ne iš moliūgų]. Tešla - kaip įprasta. Miltai, truputį cukraus, saujelė avižinių dribsnių dėl įdomumo, šaukštelis kepimo miltelių, vanilinio cukraus, dar truputėlį ciberžolės (curcumos) - spalvai, vandenėlio (o gal net sojų pieno turėjau?) ir aliejaus. Tokią tešlą suminkiau, padalinau į dvi dalis. Iškočiojau ir viena jų išklojau tortinę formą (ką jau čia, formytę). Tada įdarui sutarkavau patisoną, įbėriau truputį cukraus ir cinamono. Tą masę kroviau į tešla išklotą formą ir uždengiau kitu tešlos gabalu. Kepiau. Paskui valgėm ir spėliojom, iš ko pagaminta.

Kas dar? Dar buvo "želė" ir medūza, sumuštinukai su pupelių paštetu ir avokadų užtepėle, apibarstyti sėklytėmis ir daigeliais. Man visai patiko. Ir dar, atrodo, buvo visokiausių riešutų, vaisių ir bulvių traškučių - ve [kieno sangria liko???]

Ir kepiau duoną. Vieną kepaliuką mėginau minkyti, bet išėjo labai kieta. Į kitą užmiršau įdėti druskos, todėl buvo rūgšti. Ir šiaip kažkodėl nufotografavau tik pradinėje stadijoje...

Šįkart vėl rauginau savo raugą, nors Ainis sakė, kad perrūgusi truputį [Tadas sakė nedėti raugo išvis arba nekepti duonos, tai ir nebus rūgšti]. Rauginau gal keturias dienas, tada paruošiau jau visą tešlą (viena duonikė tik su kmynais, kita - ir su sėklytėmis, kviečių gemalais, cukrumi) ir palikau kilti per visą naktį, o tada kėliausi anksti ryte ir pašoviau į orkaitę. Tada vėl ėjau miegot porai valandų, kol kepė.

Pas Tadą vežiausi morkų-griežčių-ropių-juodųjų ridikų-moliūgų-daigelių salotų be druskos [džiaugiausi, Tadas valgė]. Ir dvisluoksnį žalią pyragą iš moliūgų ir bananų-apelsinų. Sory, nepadariau nuotraukos. Nebent čia kur rasim.

O pas Tadą buvo jauku. Truputį pjoviau malkų. Ir sėdėjau, atsirėmusi į pečių.