Šiandien vakare grįžau namo ir mąsčiau: nekepk nieko. Geriau pailsėk. Taigi, ir pailsėjau. Kepiau. Išsitraukiau senas senas sovietines sausainėlių formeles - tas, kuriomis naudodavosi mano mama, kai dar netingėdavo man ir sesei kepti sausainių. Dabar iš tų formelių rinkinio liko vos kelios. Man labiausiai patikdavo su širdutėm, o dabar labiausiai patinka šuniukų ir ežiukų forma. Nes tik jie žmoniškai atrodo.
Šokoladiniai sausainiai vadinasi. Paėmiau miltų - tarkim, tris keturias stiklinaites, cukraus apie stiklinaitę, žiupsnelį kepimo miltelių, vanilinio cukraus ir kelis šaukštus kakavos miltelių, dar dėjau truputį maltų linų sėmenų, bet jos nėra būtinos. Sumaišiau sausus ingredientus. Tada pyliau truputį - gal stiklinę avižų pieno (bet vietoj jo lengvai galima naudoti paprastą vandenį) ir ten pat pyliau ištirpdžiusi kelis šaukštus kokosų aliejaus (irgi galima dėti rapsų ar saulėgrąžų). Tada minkiau kietoką tešlą, kurią vėliau kočiojau Kristinos termosu. [jei kas netyčia galvojate, ką man padovanoti Kalėdoms - gal kočėlą?]. Taigi, o tada jau žaidžiau su formelėmis. Buvo smagu ir ilgai.
Tokius gyvūnėlius pašoviau į krematoriumą (?), pasirodo, kokioms penkiolikai minučių, kad per daug nesukietėtų. O tada galima skaniai krimsti ir spėlioti, koks gi gyvūnėlis tai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą