Šiandien buvau svarbi persona. Nuo pat ryto sau kartojau, kad kažkas šiandien turi nutikti. Juk 11-11 (daug mano mėgstamiausių skaičių :). Na, taigi, buvau Scanoramos atidaryme ir netgi galėjau išgerti vyno, pasišlaistyti prie žymių žmonių. Tik negeriu. O filmas irgi buvo geras (kvietimas buvo dviems žmonėms, tad, nieko iš pažįstamų neprisikalbinusi, kartu paėmiau prie salės durų stoviniuojančią senutę, kuri žmonių klausinėjo, ar kas turi atliekamą bilietą).
O dar kepiau tortą. Priežastis? Anksčiau paleido iš darbo. O ką daugiau veikti namie? Tuo labiau kad jau seniai norėjau ką nors skanaus iškepti Mišai. Kad moka mokesčius ir dabar gaudo pas mus pelytes (humaniškai, paskui paleidžia į platųjį pasaulį). Ir kad kažkada labai ilgai knisosi prie lempos koridoriuje (kur tik man vienai trūko šviesos). Žinau, už viską reikėtų daugiau pyragų... Bet reikėtų ir laiko daugiau :)
Mano klaida - kad naudojau jau milijoną kartų mane nuvylusį kepimo popierių. Patį pigiausią. Prie kurio VISKAS prilimpa ir kuris tampa neatskiriama visokių gėrių ir pusgėrių dalimi. Todėl ir šįkart jį krapščiau krapščiau, bet kitąkart ieškosiu geresnio. Tad ir tortas išėjo toks nugramdytas. Bet kartu su kremu - net man visai skanus.
Kaip kepiau? Įsivaizdavau, kad darau kažką panašaus į tai, bet, žinoma, ne tai... Tešlą padariau iš miltų, krakmolo, kepimo miltelių, cukraus, vanilinio cukraus, kakavos, sojų pieno, aliejaus ir sutrinto obuolio. Čia tingumas tiesiog, kad nepamatavau kiekio, tai nieko tikslaus negaliu parašyti... Bet mano mažai tortinytei buvo per daug, tad iš atliekų [hm, iš kitų atliekų] padariau dar vieną. Su tortine nusibrėžiau apskritimus ant kepimo popieriaus [uch, tas popierius] ir tada ant jų paskleidžiau tešlą. Lakštelius kepiau po maždaug 10-15 min. Kremą dariau iš pakelio tofu (lietuviško, "Sojalitos") ir kokosų pieno, dar dėjau cukraus ir vanilinio cukraus. Taip ir susluoksniavau :)
Dar bandžiau su savo švirkšteliu (kurį pirkau Olandijoje gal už eurą ar panašiai) padekoruoti, užrašyti ką nors iš "šokolado" - kokosų aliejaus, kakavos ir cukraus [akylieji gali šiaip taip perskaityti recipiento vardą], bet vis tas šykštumas, lūžta, kreta tas švirkštelis. Sakau, skūpūs moka dukart.
Na, bet užtat dosnūs ilgainiui nebeturi iš ko mokėti :D
Skanaus, kas valgo.
Pamaniau, kad Miša - katinas :)
AtsakytiPanaikintiDar negaliu nutylėti, ką tik pažiūrėjau į laikrodį - 11:11 ir dar sėdžiu 111 kabinete :)
AtsakytiPanaikintiNe, Miša - mūsų butiokas :D Kaip prajuokinai :D
AtsakytiPanaikinti