Dažniausiai gaminu ne sau, o kažkam. Sau gaminti man atrodo laiko švaistymas. Valgyti man nėra tiek svarbu. Ir kai gamini kažkam, automatiškai apie tą žmogų galvoji. Kas jam skanu, kas patinka, kokios spalvos, kvapai. Jei nežinai, bandai įsivaizduoti. Pavyzdžiui, misteriui D. kurtas pyragas.
Nemėgstu cinamono. Beveik visuose obuolių pyraguose būna cinamono. Duokdie, jei dar nėra kokių gvazdikėlių. Bet jei pyragas ne man? Pažįstu daug žmonių, kuriems cinamonas netgi labai patinka. Dėl skonio nesiginčijama? Taigi, pyrago esmė: pirmos rūšies miltai, rudasis cukrus, sutrinti obuoliai, sutrinti bananai, cinamonas (nemažai cinamono, nuo jo ir gal cukraus tokia spalva), kepimo milteliai, vanduo, aliejus, actas plius obuoliai, pjaustyti skiltelėmis.
Na, o vakar galvojau apie Maltą, čia pat jos Italija, prisiminiau savo mažąją sicilietę Robertą ir bolonietę Silvią. Ir staiga pasiilgau. Oregano oregano, tavo kvapas mano mintyse. Bet kadangi nerandu jo, kepiau duonikę-bulkikę su itališkais "picos" prieskoniais: oregano plius rozmarinas plius bazilikas. Tešlą užminkiau iš truputčio pirmos rūšies ir didesnės dalies rupių kvietinių miltų, sausų mielių, jau minėtų žolelių, druskos, šaukšto cukraus ir alyvuogių aliejaus. Palikau kilti, vėliau iškočiojau į blyną, pridėliojau alyvuogių ir saulėje džiovintų pomidorų gabaliukų ir suvoliojau tokį voliūgą, kurį dėjau į skardą ir dar palikau kilti. Ja vaišinomės visi, patiko ir pelytėms.
Na, o vakar taip mąsčiau apie Aušrytę, Ugnytę ir Rasytę, bet taip ir nepavyko su jomis susitikti, todėl joms planuotos lazanijos taip ir nedariau. Užtat šiandien labai draugiškai pasidarėme su vietiniais gyventojais ir dar draugiškiau suvalgėme. Taigi - moliūgų ir grybų lazanija su sesės atvežtu veganišku sūriu (spėjau pagalvoti ir apie ją). Dariau iš pilno grūdo kvietinių miltų lakštų, Bechamel padažui aliejuje pakepinau miltus ir palaipsniui pyliau vandenuką su sojų miltais (neturėjau pieno), dar dėjau druskos ir muskato riešuto. Vėliau šį padažą sumaišėme su tarkuotu "sūriu". Pagrindiniam padažui - pakepintas svogūnas, morka, moliūgas, grybai, druska, aitrioji paprika, vėl "picos" prieskoniai ir truputis pomidorų padažo. Sluoksniuojame - ant skardos Bechamel padažas, tada lakštai, tada vėl Bechamel, ant jo - moliūgienė, lakštai, Bechamel, moliūgienė ir t.t., ant viršaus užbėrėme dar sūrio, tik jis nespėjo išsilydyti, nes kažkas labai norėjo valgyti.
--
When I cook, I cook for someone else. Cooking for myself seems like a huge waste of time. And when I do cook, I usually think about that person -what do they like, what's their favorite taste, smell, color. When I don't know, I imagine. So, even though I don't like cinnamon, I made this apple cake for Mr. D.: wheat flour, brown sugar, mashed apples, mashed bananas, cinnamon, baking powder, water, oil, vinegar plus sliced apples. What else - I remembered my dear little Roberta and big dear Silvia and oregano came into my mind. I suddenly missed them so much :) I made this "a la Italian" bread: whole wheat flour, yeast, oregano, rosemary, basil, some olive oil, salt and a little sugar. When it rose, I rolled the dough and put some pieces of sun-dried tomatoes and olives on it and rolled it back to a loaf. Finally, "lasagne" made of pumpkin and mushrooms: "a la Bechamel "sauce (fried flour plus soymilk, salt, nutmeg and grated "cheese") plus pumpkin and mushroom filling (onions, carrots, pumpkin, tomato sauce, salt, spices).
--
Šiandien nutarėme, kad mūsų pelytės yra veganės. Ar bent jau vegetarės. Nes jos atėjo būtent pas mus ir valgo mūsų maistą. Gal jos atėjo iš kito Vilniaus galo, kad galėtų būti šalia mūsų, nes jų gentainės jas atstūmė ir jos nori būti šalia bendraminčių. O ir mes jų nenorim...
